Klaipėdos krašto seimelis

Klaipėdos krašto parlamentas (Memelio atstovų rūmai, Seimelis) buvo autonominio Lietuvos regiono Klaipėdos krašto (Memelio teritorijos) parlamentas. Parlamentas buvo įsteigtas 1924 m. remiantis Klaipėdos krašto konvencija, o pirmieji rinkimai įvyko 1925 m. spalio mėn. Visuose rinkimuose pro-vokiškos partijos surinkdavo daugiau nei 80 proc. balsų. Tarp pagrindinių partijų buvo Memelio žemės ūkio partija (Memelländische Landwirtschaftspartei), Memelio liaudies partija (Memelländische Volkspartei) ir Memelio socialdemokratų partija (Sozialdemokratische Partei des Memelgebietes). Vokietijai palankus parlamentas dažnai konfliktuodavo su pro-lietuvišku Klaipėdos direktoratu (savivaldos vykdomąja valdžia), o pirmieji trys parlamentai buvo atleisti dar nesibaigus jų trejų metų kadencijai. Parlamentas buvo išformuotas po 1939 m. kovo mėn. ultimatumo ir vėlesnio nacių perėmimo regiono kontrolės.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Istorija

Pagal 1919 m. pasirašytą Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas (Memelio teritorija) buvo atsietas nuo Rytų Prūsijos, Vokietijos imperijos, ir laikinai pavaldus Tautų Sąjungai. Po lietuvių inicijuoto Klaipėdos sukilimo 1923 metais, krašto kontrolė buvo perduota Lietuvai su sąlyga, kad Lietuvos respublika laikysis Klaipėdos konvencijos sąlygų. Į Klaipėdos konvenciją buvo įtrauktas Klaipėdos krašto statutas, kuriame įtvirtinta regiono įstatymų leidyba, teisminė, administracinė ir finansinė autonomija nuo Lietuvos respublikos. Konvencija taip pat nustatė autonominių institucijų – vietos parlamento (Seimelio) ir Klaipėdos direktorato (vykdomosios valdžios) – santykį. Parlamentas buvo renkamas demokratiniu būdu proporcingai pagal gyventojų skaičių, kuriame 5 000 gyventojų buvo skiriama viena parlamentaro vieta. Parlamentas turėjo galią atleisti krašto direktoratą bei Lietuvos respublikos paskirtą regiono gubernatorių. Tokiu atveju nauji rinkimai įvykdavo per ateinančias šešias savaites. Gubernatorius turėjo veto teisę parlamento sprendžiamiems įstatymams, tačiau tik tuo atveju, jeigu parlamento svarstomi įstatymai pažeisdavo Klaipėdos konvencijos nuostatas, Lietuvos respublikos Konstituciją ar kitas tarptautines teises. Iš 165 priimtų įstatymų 1925-1938 m. laikotarpiu, 62 įstatymai buvo vetuoti. Parlamentas buvo atsakingas už krašto švietimą, religinius klausimus, visuomenės sveikatą ir gerovę, vietos infrastruktūrą, civilinę, baudžiamąją ir ekonominę įstatymų leidybą, finansus, teismų organizavimą ir kt.

Visuose parlamento rinkimuose buvo renkami 29 atstovai, kuriuose absoliučią pergalę užsitikrindavo pro-vokiškos partijos. Vokietijai palankus parlamentas dažnai konfliktuodavo su pro-lietuvišku direktoratu. Pirmuosius tris parlamentus paleido direktoratas kartu su gubernatoriumi. 1932 metais Hagoje veikusiame nuolatinio teisingumo teisme vienoje byloje teismas pripažino, kad Lietuvos respublika neturėjo pagrindo atleisti trečiąjį Klaipėdos parlamentą. Po krizės apėmusios nacių aktyvistų išteisinimą, centrinės Lietuvos respublikos valdžios sprendimu 1935 metų parlamento rinkimai buvo atidėti ilgesniam nei numatyta konvencijoje šešių savaičių laikotarpiu viliantis sukurti palankesnes sąlygas lietuvių kandidatams Klaipėdos krašte. Tuo pačiu buvo pakeistas ir rinkimų įstatymas – rinkėjai dabar turėjo pateikti 29 atskirus biuletenius kiekvienam pageidaujamam asmeniui, o ne vieną partijos biuletenį. Pro-vokiškos partijos pateikė jungtinį sąrašą, kai pro-lietuviškos partijos - šešis atskirus sąrašus.

Parlamento pirmininkas

Pirmininkas	Laikotarpis	Partija
Joseph Kraus	1925–1927	Memelio liaudies partija
Konrad von Dressler	1927–1935	Memelio žemės ūkio partija
August Baldszus	1935–1938	Memelio liaudies partija

Rinkimų rezultatai

Rinkimų diena	Rinkėjų aktyvumas		Lietuviškos partijos			Žemės ūkio partija			Liaudies partija			Socialdemokratų partija			Darbininkų partija			Kitos partijos
	Balsai	Aktyvumas	Balsai	%	Vietos	Balsai	%	Vietos	Balsai	%	Vietos	Balsai	%	Vietos	Balsai	%	Vietos	Balsai	%	Vietos
1925 Spalio 19	62,517	83.5%	3,761	6.0%	2	23,824	38.1%	11	23,082	36.9%	11	10,010	16.0%	5	1,564	2.5%	–	276	0.4%	–
1927 Rugpjūčio 30	54,746		7,311	13.4%	4	18,776	34.3%	10	17,636	32.2%	10	5,712	10.4%	3	3,844	7.0%	2	1,467	2.7%	–
1930 Spalio 10	49,630		8,817	17.8%	5	15,810	31.8%	10	13,709	27.6%	8	6,780	13.7%	4	2,062	4.2%	2	2,452	4.9%	–
1932 Gegužės 4	65,767		11,968	18.2%	5	24,468	37.2%	11	17,930	27.3%	8	5,104	7.7%	2	5,401	8.2%	3	896	1.4%	–
			Lietuvių sąrašai			Vokiečių sarašas			Kartu su vokiečių sąrašu									Nėra
1935 Rugsėjo 29	1,962,061	91.3%	369,457	18.3%	5	1,592,604	81.7%	24
1938 Gruodžio 11	2,095,206	96.0%	268,585	12.8%	4	1,826,621	87.2%	25