Kenijos kalnas

Kenijos kalnas (angl. Mount Kenya, suah. Mlima Kenya) – užgesęs ugnikalnis Rytų Afrikoje, Kenijos centrinėje dalyje, Rytų Afrikos lūžių zonoje. Tai aukščiausia Kenijos vieta ir antra pagal aukštį vieta Afrikoje (po Kilimandžaro). Aukštis iki 5199 m (Batiano viršūnė). Kitos viršūnės – Nelionas (5188 m) ir Point Lenana (4985 m). Tai kūginis stratovulkanas, ženkliai paveiktas erozijos, iškylantis virš lavos plynaukštės^[1]. Susidarė maždaug prieš 3 mln. metų. Viršūnę dengia 11 ledynų (ilgis iki 1,5 km). Žemiau šlaituose auga įvairių endeminių augalų aukštikalnių pievos, miškai.

Kenijos kalnas
Šalis	Kenija
Aukštis	5199 m
Tipas	stratovulkanas
Amžius	3 mln. m.
Aktyvumas	užgesęs
Paskutinis išsiveržimas	- m.
Koordinatės:	0°09′03″ p. pl. 37°18′27″ r. ilg.

Kenijos kalnas ir jo apylinkės sudaro Kenijos kalno nacionalinį parką (715 km²) – UNESCO Pasaulio paveldo objektą.

Vokiečių misionierius Johanas Ludvigas Krapfas, pirmasis europietis, užfiksavęs kalną 1849 m. Pirmąjį šaltiniuose užfiksuotą įkopimą į Kenijos kalną 1899 m. atliko britų geografas Halford Mackinder.^[2] Kenijos papėdėje gyvena kikujai, masajai, embu ir amerai. Šių tautų mitologijoje Kenija yra šventasis kalnas. Nuo Kenijos kalno kilo Kenijos valstybės pavadinimas. Manoma, kad šis pavadinimas (Kirinyaga, Kirenyaa, Kiinyaa) kilo iš kikujų, embų ir amerų kalbų bei reiškia „Dievo poilsio vieta“.

Išnašos

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 206
2. „Mount Kenya“. WorldAtlas (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-08-09.