Kazimieras Žižiūnas

Kazimieras Žižiūnas (1895 m. kovo 4 d. Naujuosiuose Stebekiuose, Vadoklių valsčiuje, Panevėžio apskrityje – 1964 m. kovo 28 d. Monrealyje, Kanadoje) – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius.

Biografija

Jau šešerių metų grojo lūpine armonikėle. 1913 išvyko į Kanadą, apsigyveno Montrealyje. Daug dirbo ir taupė pinigus, kad gatetų nusipirkti mažus vargonėlius. Įstojo į parapijos chorą ir privačiai mokėsi muzikos. Vėliau penkerius metus studijavo National Conservatory of Music ir gavo vargonininko diplomą. Kiek laiko kornetu grojo pučiamųjų orkestre. 1923 pradėjo vargonininkauti Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Montrealyje, kur dirbo 40 metų. Suorganizavo ir išugdė skambų chorą, kuris pajėgė atlikti sudėtingus religinius kūrinius bei lietuvių kompozitorių dainas, pastatė muzikinių veikalų. Choras dalyvavo Montrealio radijo laidose, giedojo bažnyčiose, koncertuose ir dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose. K. Žižiūnas vadovavo ir vokaliniam vyrų kvartetui, kuris paįvairindavo choro koncertines programas.

Nuo 1936 priklausė ALRK Vargonininkų sąjungai. Sukūrė dainų ir giesmių chorams, solistams ir ansambliams. Kūrybos klausimais per laiškus nuolatos konsultavosi su kompozitoriais A. Pociumi ir J. Žilevičiumi. Minėtinos jo dainos „Jaunos mintys“, „Sielos ruduo“, „Vytas karys“, „Kas bus“, „Jaunimo maršas“, „Ant šienelio“, „Šiandien šventė“, „Šlama šilko vėjas“, giesmė „Laudate Dominum".

Šaltiniai

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.