Kauno laisvoji ekonominė zona
From Wikipedia, the free encyclopedia
54°56′22.52″ š. pl. 24°00′40.72″ r. ilg.
 | |
| Forma | Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB |
|---|---|
| Pramonė | logistika, sandėliavimas, pramonės gamyba |
| Svarbiausi darbuotojai | Vytautas Petružis |
| Tinklalapis | www.ftz.lt |
Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) – 534 ha užimanti pramoninės plėtros teritorija, kur klientams yra nustatytos mokesčių, muitų, kvotų lengvatos ir specialiosios veiklos taisyklės, siekiant investuotojams sudaryti palankesnes veiklos sąlygas. Kauno laisvoji ekonominė zona įsteigta 1996 m. spalio 22 d. Kauno rajone, į pietus nuo Ramučių gyvenvietės, šalia magistralinių kelių A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda .[1] Šalia yra oro uostas, geležinkelio krovinių stotis, vidaus vandenų krovinių uostas.
Kauno LEZ teritorija suskirstyta į 3 zonas: Logistikos ir gamybos teritoriją, Verslo gatvę ir Oro parką.
Logistikos ir gamybos teritorija – šiuo metu aktyviausiai plėtojama Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorija. Didžioji dalis teritorijos jau paruošta ir naudojama „plyno lauko“ investicijoms. Kauno LEZ yra įsikūrę logistikos terminalai, farmacinių produktų gamybos įmonė, pramonės automatizavimo įmonė, veiklą pradėjo Suomijos kapitalo įmonė, gaminanti izoliacines plokštes. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno LEZ sudaro 71 proc. visų investicijų. Pagal ekonominius rodiklius ši zona artėja prie Klaipėdos LEZ pasiekimų.[2]
Verslo gatvė – būsimų pastatų kompleksas prie A6 kelio, kuriame siūloma 13 žemės sklypų, tinkamų biurams ir viešbučiams. Visiems sklypams parengti detalieji planai, jie aprūpinti reikalinga infrastruktūra. Tai bus lengvai pasiekiama teritorija su gerai išvystyta transporto priemonių parkavimo sistema bei moderniomis biurų patalpomis, atitinkančiomis šiandienos reikalavimus.
Oro parkas – LEZ teritorija, besiribojanti su Kauno tarptautiniu oro uostu (bendra 3 km riba). Oro parko teritorijoje yra derinami oro, sausumos ir geležinkelių transporto keliai. Dėl to oro linijų bazės, orlaivių aptarnavimo, aviacijos pramonės (lėktuvų surinkimas, bandymai ir prekyba) įmonės vienu metu galės turėti priėjimą prie pakilimo tako ir naudotis mokestinėmis ir muitų lengvatomis, teikiamomis LEZ.
2010 m. zonoje veikė 9 įmonės, 2013 m. – 16 įmonių, užimančių apie 10 proc. LEZ teritorijos.[3] Iš viso teritorijoje būtų galima įkurdinti apie 160 įmonių. Tiesioginės užsienio investicijos sudaro 70 proc. visų LEZ investicijų. Lietuvos investicijų vidurkis siekia apie 20 proc, nors pagal įmonių skaičių lietuviško kapitalo bendrovių yra daugiausia. 2013 m. Kauno LEZ veiklą vykdė 7 įmonės, vyko 2 įmonių statybos darbai, kitos įmonės atliko planavimo ir projektavimo darbus.
Zonoje įsikūrusios įmonės: Pienas LT, Vičiūnų grupė, Lavisos LEZ terminalas, Aconitum, Festina, Ryterna, Finnfoam, Continental, Hella, Hollister, Elinta, Kamė bei kitos pažangios Lietuvos bei užsienio kapitalo įmonės. Be minėtųjų, Kauno LEZ veiklą vykdo dar apie 50 LEZ statuso neturinčių įmonių.
Kauno LEZ įsikūrusiose įmonėse 2013 m. dirbo daugiau kaip 500 darbuotojų. Planuojama, kad Kauno LEZ pradėjus veikti visoms 16 įmonių darbuotojų skaičius padvigubės, taigi bus sukurta dar 500 darbo vietų.[4]. 2019 m. LEZ teritorijoje veiklą vykdė 24 sėkmingai įsikūrusios įmonės. 2021 m. LEZ teritorijoje yra įsikūrusios 38 įmonės. Bendrai jos sukūrė virš 5500 darbo vietų. Tuo tarpu už LEZ ribų gali būti jaučiamas daugiau nei pusantro tūkstančio darbuotojų poreikis.
| Mokestis | Kitur Lietuvoje | LEZ |
|---|---|---|
| Pelno mokestis | 15 % | 0 % (pirmus 10 metų) 7,5 % (kitus 6 metus) |
| Nekilnojamojo turto mokestis | 1 % | 0 % |
| Dividendų mokestis (užsienio investuotojams) | 15 % | 0 % |
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
