Karlskruna
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Karlskruna (šved. Karlskrona) – miestas pietryčių Švedijoje, ant Baltijos jūros kranto. Miesto centras yra įsikūręs Trosės (Trossö) pusiasalyje, o atskiros dalys išsibarsčiusios 34 salose. Blekingės leno administracinis centras.[5] Svarbus jūrų uostas (žvejyba, prekyba, karinė jūrų bazė). Laivų statybos, porceliano ir fajanso dirbinių gamybos, elektrotechnikos, tekstilės, medienos apdirbimo pramonė. Apylinkėse išgaunamas granitas.
Karlskruna šved. Karlskrona | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Švedija |
Lenas | Blekingė |
Gyventojų | 36 904 |
Plotas | 21,3 km² |
Tankumas | 1 733 žm./km² |
Altitudė | 16 m |
Vikiteka | Karlskruna |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 871 |
Karlskruna žymi savo išskirtine architektūra, kuri 1998 m. paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu. Būdingas spindulinio plano senamiestis. Svarbiausi objektai: Admiraliteto bažnyčia (1685 m., viena didžiausių Švedijos medinių bažnyčių), taip pat Nikodemo Tesino suprojektuotos Švenčiausiosios Trejybės (1697–1709 m.) ir Šv. Fridriko (1744 m.) bažnyčios. Taip pat Citadelė (1680–1700 m.), senoji prieplauka su pakeliamaisiais tiltais (1683 m.), gamybinis uosto pastatas Finska kyrkan (1696 m.), bastionas Aurora (1704 m.), XVIII a. rotušė, vienas seniausių pasaulio dokų Poelhelmsdockan (1712–1724 m.), senoji laivų statykla Gamla Varvet (XVIII a. pab.), Admirolo F. H. Čapmano vasaros rezidencija (1786 m.).[6]
Miestas įsteigtas 1680 metais, kai čia atsikėlė Švedijos karinis laivynas ir įkūrė savo bazę. Nuo to kilo ir miesto pavadinimas, kuris išvertus iš švedų kalbos reiškia „Karolio karūna“. Tuo metu Švediją valdė karalius Karolis XI. XVIIII a. vid. miestas sparčiai augo ir buvo antras didžiausias šalyje. 1790 m. Karlskruną nuniokojo didelis gaisras, ir miestas nebeatsigavo.[7]