Juosvažemiai

Juosvažemiai (Phaeozems) – automorfinių dirvožemių sistematinė grupė, dažniausiai susiformuoja liosiškose dirvodarinėse uolienose po miškastepės aukštaūgių žolių ir lapuočių medžių augalija. Turi puveninį rūgštokos reakcijos 40 cm storio diagnostinį horizontą, kuriame yra 4–9 % humuso. Juosvažemiai derlingi, struktūringi, neretai karbonatingi. Juosvažemiai panašūs į juodžemius ir kaštožemius, bet mažiau išplaunami ir stokoja bazių.^[1]

Juosvažemio profilis

Bendras juosvažemių plotas pasaulyje apie 190 mln. ha. Iš jų 70 mln. yra Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados prerijose, 50 mln. – Argentinos ir Urugvajaus pampose, 18 mln. – šiaurės rytų Kinijoje, taip pat randama centrinėje Rusijoje, Vidurio Europoje (daugiausia Dunojaus baseine Vengrijoje), tropikų kalnuose.^[2]

Juosvažemių paplitimas

Juosvažemiai labai derlingi, plačiai naudojami žemės ūkiui. Juose daugiausia auginami javai, kukurūzai, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai, sojos, pašarinės žolės. Daug kur naudojami gyvulių ganykloms. Juosvažemiams pavojų kelia vėjo ir vandens erozija.^[2]