Juosvažemiai (Phaeozems) – automorfinių dirvožemių sistematinė grupė, dažniausiai susiformuoja liosiškose dirvodarinėse uolienose po miškastepės aukštaūgių žolių ir lapuočių medžių augalija. Turi puveninį rūgštokos reakcijos 40 cm storio diagnostinį horizontą, kuriame yra 4–9 % humuso. Juosvažemiai derlingi, struktūringi, neretai karbonatingi. Juosvažemiai panašūs į juodžemius ir kaštožemius, bet mažiau išplaunami ir stokoja bazių.[1]
Bendras juosvažemių plotas pasaulyje apie 190 mln. ha. Iš jų 70 mln. yra Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados prerijose, 50 mln. – Argentinos ir Urugvajaus pampose, 18 mln. – šiaurės rytų Kinijoje, taip pat randama centrinėje Rusijoje, Vidurio Europoje (daugiausia Dunojaus baseine Vengrijoje), tropikų kalnuose.[2]
Juosvažemiai labai derlingi, plačiai naudojami žemės ūkiui. Juose daugiausia auginami javai, kukurūzai, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai, sojos, pašarinės žolės. Daug kur naudojami gyvulių ganykloms. Juosvažemiams pavojų kelia vėjo ir vandens erozija.[2]
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
