Inkorporacinė kalba

Inkorporacinė kalba arba polisintetinė kalba – kalba, kurioje sakiniai sudaromi inkorporacijos būdu.

Inkorporacinės yra dalis paleoazinių (čiukčių, koriakų, nivchių) ir Šiaurės Amerikos indėnų (dakotų, cimšijanų, pajutų) kalbų. Kartais inkorporacinėms kalboms priskiriamos ir agliutinacinės eskimų-aleutų kalbos.

Inkorporacinėse kalbose sakiniai sudaromi kaip sudėtiniai žodžiai (inkorporacijos būdu), t. y., šaknys žodžiai jungiamos į bendrą visumą – žodį sakinį. Žodžio sakinio pradžią sudaro veiksnio šaknis, pabaigą – tarinio šaknis. Tarp jų įstatomos papildinių su pažyminiais ir aplinkybių šaknys. Pavyzdžiui, čiukčių „ty-ata-kaa-nmy-rkyn“ („aš-taukai-elnias-žud-daryk“) 'aš riebius elnius žudau'.

Paprastai inkorporacija esti drauge su agliutinacija.^[1]

Taip pat skaitykite

• Agliutinacinė kalba
• Fleksinė kalba
• Analitinė kalba
• Izoliacinė kalba

Šaltiniai

1. Inkorporacinė kalba. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 471 psl.