Frazeologizmas

Frazeologizmas (gr. φράση 'posakis'), idioma (gr. ἴδιος 'savo, savotiškas') – pastovus, dažniausiai vaizdingas pasakymas (žodžių junginys), turintis vientisinę reikšmę, neišvedamą iš jį sudarančių žodžių įprastinių reikšmių.^[1] Frazeologizmai daugiausiai nagrinėjami mokantis užsienio kalbas (nes sudaro atskirą taisyklių grupę), todėl frazeologizmas arba idioma apibrėžiama taip:

Frazeologizmas – tik tam tikroje kalboje naudojamas posakis, kurio negalima išversti pažodžiui.

Toks apibrėžimas taip pat nėra labai tikslus, nes kai kurios idiomos iš vienų kalbų pereina į kitas, be to, jos charakteringos daugiau nei vienai kalbai.

Kai kurių universalių frazeologizmų pavyzdžiai:

• Dėjau į akį – miegojau.
• Dinderį mušti – dykinėti.^[2]
• Galvą pametęs – padrikai skubantis.
• Kaip šuniui penkta koja – nereikalingas papildomas daiktas ar veiksmas.
• Ranka ranką plauna – žmonių palaikymas nešvariuose darbuose.

XIX a. ir XX a. sandūroje ir kai kuriose kalbose dabar vietoj žodžio frazeologizmas buvo naudojamas prancūziškas žodis „idioma“.