Huritų-urartų kalbos

Huritų-urartų kalbos – šeima mirusių kalbų, kurios buvo vartojamos Artimuosiuose Rytuose, Užkaukazėje, Mesopotamijos šiaurėje ir Mažosios Azijos pietryčiuose.

Huritų-urartų
Paplitimas	Užkaukazė Šiaurės Mesopotamija
Kalbų skaičius	2
Kilmė	Huritų-urartų
Klasifikacija	Huritų, urartų

Pagal morfologinius kriterijus šios kalbos yra agliutinacinės ir ergatyvinės. Tai jas priartina prie šumerų ir kitų neindoeuropiečių ar semitų kalbų senovės Artimuosiuose Rytuose. Rusų kalbininkai Igoris Djakonovas, Sergejus Starostinas huritų-urartu kalbas sieja su šiaurės rytų Kaukazo kalbomis.

Šią kalbų šeimą sudaro 2 kalbos:

• Huritų kalba, vartota huritų, gyvenusių Mitanio karalystėje, Sirijoje. Turi daug panašumų vien su urartų kalba. Iškelta hipotezė, kad kalba galėjusi būti kilusi iš tos pačios prokalbės kaip ir šiaurės rytų Kaukazo kalbos. Seniausi huritų raštijos paminklai yra Urkešo karaliaus Tišatalo laikotarpio varinės lentelės iš III tūkst. pr. m. e. pab.
• Urartų kalba, vartota Urartu valstybėje. Iššifruota XX a. pirmoje pusėje. Šios kalbos rašytinių šaltinių žinoma iš IX–VI a. pr. m. e. laikotarpio. Nenustatyta ryškesnių urartų kalbos ryšių su kitomis kalbų šeimomis, išskyrus su huritų kalba. Buvo užrašoma tobulesnio asirų dantiraščio atmaina – urartų dantiraščiu. Po Urartu valstybės žlugimo, šia kalba rašyti liautasi. Achemenidų valdymo laikotarpiu urartų kalba, manoma, persimaišė su armėnų kalba.

Kalbų ryšiai

I. Djakonovas aptiko žymių struktūrinių sutapimų tarp huritų-urartų ir tirėnų (angl. Tyrrhenian) kalbų šeimų. Prie pastarosios priskiriamos etruskų (vartota Etrūrijoje), retų (Retijoje) ir lemniečių (Lemno saloje) kalbos. Kol kas šių kalbų giminystės ryšys ginčijamas, nes beveik iš viso nėra tiesioginių morfologinių sutapimų. Be to, huritų kalba tiesiogiai paveikė hetitų, o urartų kalba – armėnų kalbą.

Senovės Kipro kalbos (Eteocypriot) tyrinėtojai pažymi formalius morfemų panašumus su huritų kalba. Kalbų giminystės klausimas galutinai neišspręstas dėl neužbaigto šifruoti ikigraikinio kipriečių rašto ir nepakankamai ištyrinėtos kalbos, taip pat dėl chronologinių pertraukų.

Nuorodos

• Huritų-urartų ir Rytų Kaukazo kalbos (rusų k.)