Horos

Horos – Dzeuso ir Temidės dukros graikų mitologijoje, metų laikų deivės.^[1] Dažniausiai mituose yra minimos trys pirmosios kartos horos.

Pirmoji horų karta buvo metų laikų deivės, antroji – buvo tvarkos ir įstatymų deivės, trečioji – turto ir gerovės deivės, valandos arba ketvirtoji karta – dienos laiko deivės globėjos.

Kitos reikšmės – Horos (reikšmės).

Pirmoji karta

Mene pirmosios kartos horos dažniausiai vaizduojamos kaip jaunos, patrauklios moterys apsuptos spalvotų gėlių, vešlios augmenijos ir kitų vaisingumo simbolių. Jos buvo garbinamos daugiausia kaimo žemdirbių.

Antroji karta

Antroji karta buvo tvarkos ir teisingumo deivės, kurios užtikrindavo stabilumą visuomenėje. Jos daugiausia buvo garbinamos Atėnuose, Arge, Olimpijoje.

Trečioji karta

Šios horos buvo pripažintos tik kai kurių autorių, kaip ir horomis-valandomis stipriai abejojama.

Valandos

Dvylika horų-valandų (iš pradžių buvo tik dešimt), dienos laiko deivės globėjos. Valandos eina nuo saulėtekio iki saulėlydžio.

Horų sąrašas

Pirmoji karta:
1. Talo (Taletė) – pavasario deivė;
2. Aukso (Auksesija) – vasaros deivė;
3. Karpo (Ksarpo) – žiemos deivė;
Antroji karta:
1. Dikė – teisingumo personifikacija;
2. Eunomija – teisėtumo personifikacija;
3. Eirenė – taikos personifikacija.
Trečioji karta:
1. Ferusa – nuosavybės deivė;
2. Euporija – gausos, pertekliaus deivė;
3. Ortosija ( Orthosie) – gerovės deivė.
Valandos (ne visų pripažistama):
1. Augė – pirmoji šviesa;
2. Anatolė – saulėtekis;
3. Muzika – muzikos ir studijų valanda;
4. Gimnastika – gimnastikos, pratimų valanda;
5. Nimfė – švarinimosi valanda (prausimasi, maudimasis);
6. Mesembrija – vidurdienis;
7. Spondė – po priešpiečių išliejant vyno aukojimas;
8. Eletė – maldininkas (maldos metas), pirmosios popietės darbo valandos;
9. Aktė (Kipris) – valgymas, malonumas, antrosios popietės darbo valandos;
10. Hespera (Hesperis) – vakaras;
11. Didis (Dysis) – saulėlydis;
12. Arktos – paskutinė šviesa;

Šaltiniai