Himjaras

Himjaras (Himyâr) – Senovės Jemeno istorinė valstybė, egzistavusi II a. pr. m. e.-VI a. Valstybės pradžia buvo pietvakarių Jemene, tačiau klestėjimo laikais ji valdė visą Jemeno teritoriją.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

دمملكة حِمْيَر Mamlakat Himyâr Himjaro karalystė
karalystė
← 110 m. pr. m. e. – 520 m. →
Location of Osmanų imperija Karalystės teritorija (III a.)
Sostinė	Zafaras
Kalbos	himjaritų
Valdymo forma	monarchija
Istorija
- Karalystės įkūrimas	110 m. pr. m. e. m.
- Užkariavo Aksumo imperija	520 m. m.

Valstybės tauta buvo vadinama himjaritais, todėl valstybė dar vadinta Himjaritų karalyste, graikų šaltiniuose žinoma kaip Homeritų karalystė.

Raida

Pirmoji Himjaro imperija (II a. pr. m. e. – I a.)

Homeritų karalystė ir svarbiausi miestai I a.

Himjaritai paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. kūrėsi vakarinėse nederlingose Jemeno pakrantėse, kurias anksčiau kontroliavo Saaba. Jie siaubė nusilpusią Saabą, kol galutinai įsitvirtino viename jos miestų – Zafare. Čia himjaritai sukūrė Himjaro karalystę, iš kurios vykdė tolimesnius užkariavimus: prieš pat mūsų eros pradžią Himjaras galutinai nukariavo Saabą, Katabaną, Mainą ir vakarines Hadramauto teritorijas. Ši sukurta imperija vadinama Pirmąja Himjaro imperija.

Nuosmukis (II a.)

Erų sandūroje Himjarą siekė užkariauti Romos imperija, tačiau po Maribo apgulties romėnams nepasisekė. Vis dėlto, Romos įsigalėjimas šiaurėje, jos vykdoma prekybinių kelių kontrolė, svarbaus uosto Adeno sunaikinimas, besikeičianti jūrų prekyba lėmė lėtą Senovės Jemeno silpimą.

Šie procesai, auganti Aksumo imperija už Raudonosios jūros, taip pat klajoklių antpuoliai lėmė Himjaro imperijos skilimą II a. Tuo metu vėl atsikūrė Saaba, Katabanas. Labai sustiprėjo Hadramautas, kuris užkariavo Katabaną netrukus po jo nepriklausomybės. Raudonosios jūros pakrantes ir Mainą tuo metu ėmė kontroliuoti Etiopija (Aksumas).

Antroji Himjaro imperija (200–517 m.)

III a. Himjaro galios vėl sustiprėjo, ir iki IV a. valstybė iš naujo suvienijo visą Senovės Jemeną, įskaitant ir Hadramautą. Valdovai titulavosi Saabos, zu-Raidano, Hadramauto ir Jemeno karaliais, ir tai buvo pirmasis istorijoje pilnas Jemeno suvienijimas.

Nors apie 340 m. Antroji Hadramauto imperija patyrė invazijas iš Aksumo, bet apie 375 m. Malkikaribas Juhanimas atkūrė tvarką. Ši imperija, egzistavusi iki VI a., priėmė naują religiją iš šiaurės – Judaizmą.

Himjaras laikinai sugebėjo užvaldyti visą Arabiją, naudodamasis klajoklėmis gentimis, Ghasanidais, Lachmidais ir kitomis, kurios valdė milžiniškus plotus ir formaliai priklausė Himjarui.

Apie 520 m. valstybę užėmė Aksumo imperija, taip pabaigdama jos egzistenciją.

Kultūra ir visuomenė

Jemeno istorija
Jemeno priešistorė
Senovės Jemenas:
Ausanas, Saaba, Mainas, Katabanas, Hadramautas
Himjaras
Aksumas > Sasanidai
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Zaidi imamatas (Rasidai)
Zijadidai > Nadžahidai > Sulaihidai > Zuraidai > Hatimidai > Ajubidai > Rasulidai > Tahiridai > Osmanų imperija
Zaidi imamatas (Kasimidai)
Šiaurės Jemenas:
Osmanai > Jemeno kar. > JAR
Pietų Jemenas:
Adeno Protektoratas > PAF, PAP > PJLR
Suvienytas Jemenas

Po Saabos užkariavimo Himjaro kultūros bruožai (valdovų titulai, raštas, kalba, architektūra ir menas) buvo didele dalimi paveldėti iš Saabos. Vėlesniu laikotarpiu Himjarui didelę įtaką darė judaizmas.

Valdovai

• Pirmoji imperija
  • Karib'il Yuhan'im
  • 'Amdan Yuhaqbid
  • 'Amdan Bayan
  • Shamnar Yuhan'im
  • Tha'ran Ya'ub, apie 200
• Antroji imperija
  • Šammar Yuhar'ish, apie 300
  • Ysir Yuhan'im II., apie 300–310
  • Dhamar'alay Yuhbirr, apie 310–315
  • Tha'ranYuhan'im, apie 315–335
  • Malkirarib Yu(ha)'min I, apie 335–345
  • Karibil (Watar) Yuhan'im III, apie 345–360
  • Nežinomi valdovai, suirutė ir Aksumo agresija
  • Hasan Malki-karib Yuhan'im II, apie 375–410
  • Abukarib 'As'ad, apie 410–435