Havajų ugnikalnių nacionalinis parkas

Havajų ugnikalnių nacionalinis parkas (angl. Hawaiʻi Volcanoes National Park) – saugoma gamtos sritis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Havajuose, Havajų saloje. Įsteigtas 1916 m., nuo 1980 m. – biosferos rezervatas, nuo 1987 m. – pasaulio paveldo objektas. 1961 m. nuo šio parko atskirtas Haleakalos nacionalinis parkas.

Havajų ugnikalnių nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Įkaitusi lava Kilauea ugnikalnyje
Vieta:	Jungtinės Amerikos Valstijos ( Havajai)
Havajų ugnikalnių nacionalinis parkas
Koordinatės:	19°23′0″ š. pl. 155°12′0″ v. ilg.
Plotas:	1308,88 km²
Įkurtas:	1916 m.
Lankomumas:	1 887 580 (2016 m.)
Valdymas:	JAV nacionalinių parkų tarnyba
Vikiteka:	Havajų ugnikalnių nacionalinis parkas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 409

Nacionalinis parkas apima nuolat trykštantį Kilauea ugnikalnį bei masyviausią pasaulyje ugnikalnišką skydą – Mauna Loa. Saugoma endeminė (~ 90 %) ir išskirtinė salos augmenija bei gyvūnija (mediniai paparčiai,^[1] Havajų žąsis, Havajų audrapaukštis; iš vietinių sausumos žinduolių veisiasi tik 1 šikšnosparnių rūšis). Parko teritorijoje yra havajiečių etnografinių kaimų, šventyklų, kapinynų.^[2] Kilauea krateris Halemaumau laikomas havajiečių devės Pelė buveine. Veikia Vulkanologijos observatorija. Parke, ypač Kilauea kalderoje, vyksta išskirtiniai vulkanologiniai vyksmai – veriasi naujos lavos angos, susidaro lavos dykumos (Kaū dykuma).

• 
  Sustingusios lavos laukas
• 
  Lava iš Puu Oo angos
• 
  Havajų žąsys
• 
  Medinių paparčių džiunglės

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 105
2. Havãjų ugnìkalnių nacionãlinis párkas. Havajų ugnikalnių nacionalinis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005