Gytis Juška
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gytis Juška (g. 1942 m. balandžio 3 d. Kaune) – lietuvių fizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius.
Gytis Juška | |
---|---|
Gimė | 1942 m. balandžio 3 d. Kaune |
Veikla | lietuvių fizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius. |
Sritis | kietojo kūno fizika, puslaidininkių fizika |
Organizacijos | Vilniaus universitetas |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Doktorant. vadovas | Jurgis Viščakas ir Arvydas Matulionis |
Žymūs apdovanojimai | |
|
1959–1964 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. Po baigimo paskirtas dirbti vyr. laborantu Puslaidininkių fizikos katedroje. 1965 m. įstojo į aspirantūrą, nuo 1967 m. buvo Puslaidininkių fizikos katedros mokslo darbuotojas. 1971 m. apsigynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją tema „Išilginės fotosrovės kinetika amorfiniame selene“ (vadovai Jurgis Viščakas ir Arvydas Matulionis). Nuo 1981 m. buvo Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros docentas. 1990 m. apsigynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto mokslų daktaro) disertaciją „Krūvininkų dreifas ir difuzija amorfiniame puslaidininkyje“. Nuo 1991 m. yra minėtos katedros profesorius, o 1999 m. tapo jos vedėju[1].
Mėgsta sportą ir turizmą, 1963 m. tapo pirmojo TSRS orientavimosi sporto čempionato čempionu[1]. 1966–1967 m. tarnaujant TSRS ginkluotose pajėgose atstovavo Centrinio armijos sporto klubo (CASK) orientacininkų komandai. Tapęs daugkartiniu Lietuvos orientavimosi sporto čempionu. Gytis Juška su E. Jankūnaite tapo pirmaisiais sportininkais, kuriems buvo suteiktas orientavimosi sporto meistro vardas (1969 m.)[2]. Varžybose dalyvauja iki šiol[3].
Mokslinė veikla iš krūvininkų pernašos, generacijos, rekombinacijos ir prilipimo nekristalinės sandaros puslaidininkiuose, kituose netvarkiuose dariniuose (polimeruose, amorfiniuose ir skystuosiuose kūnuose). Atrado tarpjuostinę krūvininkų smūginę jonizaciją amorfiniame selene, sukūrė naują metodą tirti mažo judrio krūvininkų savybėms[4]. Yra daugiau, kaip 320 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.