Graikų kolonijos

Senovės graikų kolonijos – iš Graikijos kilusių helenų (jonėnų, dorėnų ir eoliečių) sukurtos kolonijos, egzistavusios I tūkst. pr. m. e. Viduržemio ir Juodosios jūrų pakrantėse.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija:
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis:
regionai, poliai, kolonijos
Klasikinis laikotarpis:
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l.
Makedonijos imperija (Argeadai)
Helenizmas
Antipatridai, Antigonidai, Epyras, Achajos lyga, Etolijos lyga
Romos imperija:
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija

Raida

Kolonijų kūrimo priežastys buvo labai įvairios. Iš pradžių jas skatino karai tarp atskirų regionų, svetimšalių antpuoliai, pilietiniai neramumai miestuose valstybėse ar gyventojų skaičiaus perviršis. Vėlesniais laikais kolonijos buvo kuriamos tikslingai, siekiant plėsti prekybą ir ekonominį klestėjimą.

Graikų kolonijų kūrimas siejamas su archajiniu laikotarpiu, ir pirmosios jų buvo įkurtos IX a. pr. m. e. išeivių iš Eubojos. Vėliau į kolonizaciją įsijungė ir kiti poliai, kurių iš viso dalyvavo beveik 30. Vieni aktyviausių kolonistų buvo miletiečiai. Antroji kolonizacijos banga buvo VI a. pr. m. e.

Archajinio laikotarpio pabaigoje, apie V a. pr. m. e. graikų kolonijos buvo išsimėčiusios visoje Viduržemio jūroje (daugiausia šiaurinėse jos pakrantėse), taip pat aplinkui Juodąją jūrą. Tik labai nedidelė dalis jų buvo Šiaurės Afrikos pakrantėse, Kipre ir pietinėje Mažojoje Azijoje. Tuose regionuose buvo stipresnė finikiečių hegemonija.

Kolonijos

Graikų ir finikiečių kolonijos

Graikų kolonijų priskaičiuojama apie 1500. Jos buvo dalinamos į dvi skirtingas grupes. Apoikijos (gr. ἀποικία = apoikia) tapdavo nepriklausomais miestais-valstybėmis, o emporijos (gr. ἐμπορία = emporia) buvo visiškai priklausomos nuo savo metropolijos ir naudotos kaip miestai-tarpininkai, prekiaujant su vietos tautomis. Specifinė pastarųjų rūšis buvo kleruchijos (gr. κληρουχία = klērouchia), VI a. pr. m. e. kurtos Atėnų.

Svarbiausi graikų poliai-kolonistai buvo šie:

• Jonėnų metropolijos – Atėnai, Chalkidė, Eretrija, Miletas, Paras, Naksas, Kolofonas, Fokėja;
• Dorėnų metropolijos – Megara, Korintas, Sparta, Tera, Rodas, Knidas
• Achajų metropolijos – Naupaktas, Patrai, Megalopolis
• Eoliečių metropolijos – Mitilenė

Svarbesnės graikų kolonijos buvo šios:

• Šiaurės vakarinėje Viduržemio jūroje (dabartinės Ispanijos ir Prancūzijos pakrantės): Hemeroskopejonas, Zakintas, Emporijai, Agatė, Masilija, Olbija, Nikaja, Antipolis, Alalija;
• Didžioji Graikija (dab. pietų Italija ir Sicilija): Neapolis, Dikaiarchėja, Kumai, Poseidonija, Elėja, Piksas, Kalipolis, Taras, Sibaris, Metapontionas, Siris, Turijai, Krotonas, Hiponionas, Medma, Kaulonija, Lakrai, Rhegionas, Zanklė, Naksas, Megara Hiblaja, Sirakūzai, Katanė, Kamarina, Gela, Akragas, Selinuntas;
• Juodojoje jūroje (dab. Bulgarija, Rumunija, pietų Ukraina, Gruzija ir šiaurės Turkija) buvo keturios svarbios kolonijų sankaupos:
  • Mažoji Skitija (Apolonija, Mesambrija, Odesas, Dionisopolis, Kalatis, Tomis, Istras);
  • Bosporo karalystė (Tyras, Boristenas, Olbija, Kerkintis, Chersonesas, Teodosija, Kimerikonas, Nimfeonas, Pantikapajonas, Fanagorėja, Tanaidė, Hermonasa, Gorgipija);
  • Kolchidė (Pitijus, Dioskurijas, Fasis);
  • Pontas (Trapezuntas, Kerasas, Kotjora, Amisas);
  • Paflagonija: Sinopas, Kitoras, Sesamas, Heraklėja;
• Rytinėje Viduržemio jūroje (dab. pietų Turkija ir Kipras): Faselis, Aspendas, Sidė, Selinuntas, Kelenderis, Malas, Kirenėja, Solai, Pafas, Salamis;
• Šiaurės Afrikoje (dab. Libija): Antipirgas, Eufesperidės, Taucheira, Apolonija, Kirėnė, Barkė;
• Nemaža kolonijų grupė egzistavo vakarinėje Heladoje (ypač Akarnanijoje ir Epyre): Zakintas, Kefalonija, Leukas, Anaktorionas, Abrakija, Kerkyra;
• Kolonijos Ilyrijoje: Apolonija, Epidamnas, Lisas, Epidauras, Korkyra Melaina, Dimas, Faras, Isa, Tragirionas;
• Kolonijos Makedonijoje: Didžiausios sankaupos buvo Chalkidikėje (Akantas, Afytis, Dionas, Mekyberna, Mendė, Neapolis, Olofyksas, Olyntas, Fegetijai, Polichnitai, Potidėja, Sane, Skionė, Sermylija, Spartolas, Stolas, Strepsa, Toronė, Tragilas), Migdonijoje (Enėja, Bormiskas, Dikėja, Kalindoja), Pierijoje (Heraklionas ir Metonė);
• Kolonijos Trakijoje:
  • Pietinėje pakrantėje: Amfipolis, Argilas, Bergajai, Kavala, Neapolis, Tasas, Abdera, Enas, Dikaja ir kt.
  • Propontidėje (Europinėje pakrantėje) (Bisantė, Bizantijus, Didymoteichitai, Perintas, Selymbra, Tyrodiza);
  • Trakijos Chersonese (Abydos, Alopeconnesus, Elaeus, Kallipolis, Sestus)
• Kolonijos Azijoje:
  • Propontidėje (Azijinėje pakrantėje): Artake, Astyra Troika, Birytis, Cyzicus, Chalcedon, Cyzicus, Dardanai, Dareion, Daskyleion, Lampsacus, Madytus, Mysians, Parion, Priapos, Pythopolis, Sigeion, Zeleia;
  • Troadoje: Achilejonas, Amaksitas, Antandras, Kolonė, Larisa, Nesas, Ofrynejonas, Palamedejonas, Rhoitejonas, Pordoselenė, Petra, Tymbra;
  • Egėjo jūroje ir vakarinėje Azijos pakrantėje