From Wikipedia, the free encyclopedia
Ginkluotė (rus. вооружение; angl. armament) – karinio vieneto (nuo kario iki visų valstybės ginkluotųjų pajėgų) turimų ginklų ir jų naudojimo priemonių visuma.[1] Ginkluotės sąvoka naudojama kalbant ne tik apie karines institucijas, bet ir kitas institucijas, naudojančias ginklus (pvz., policija, civilinės saugumo pajėgos ir pan.).
Ginkluotę sudaro ginklai, jų leidimo, taikymo, valdymo ir kt. techninės priemonės, kuriomis aprūpinami kariniai vienetai, kariniai laivai, orlaiviai, kovos mašinos, įvairių pajėgų rūšių daliniai ir junginiai.
Paprastai skiriama etatinė ginkluotė (rus. штатное вооружение) – tai ginkluotė ir kt. naudojama technika, nustatyta karinio vieneto etatuose. į ją įeina tiek ginklai, tiek papildomos techninės priemonės, reikalingos ginklams panaudoti, kovos veiksmams rengti, atlikti ir aprūpinti. Šios ginkluotės sąrašus tvirtina atitinkamos valstybės institucijos. Įtraukimas į sąrašus vadinamas priėmimu ginkluotėn. Pasenę arba neatitinkantys dabartinių kariuomenės užduočių ir poreikių ginklų modeliai iš ginkluotės sąrašų išbraukiami.
Kai kurių šalių ginkluotosiose pajėgose būdavo leidžiama naudoti etatinėn ginkluotėn nepriimtus ginklus. Pvz., karininkams leisdavo be tabelinio pistoleto apsiginkluoti jam patikusiu pistoletu, bet jį bei jo šovinius tekdavo pirkti už savus pinigus. Daugelio šalių kariuomenėse karo metais daliniuose dažnai būna neetatinių ginklų, kurie būna jau išimti iš savos ginkluotės arba yra trofėjiniai ginklai. Dažniausiai tai šaulių ginklai, bet būdavo taip naudojamų trofėjinių kovos mašinų, pabūklų. Tokie trofėjiniai ginklai naudodavo iš priešo paimamus trofėjinius šaudmenis.
Kai kurios valstybės trofėjinius iš priešo paimtus ginklus oficialiai įtraukdavo į ginkluotę. Pvz., Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos ginkluotėje buvo:
Ginkluotė klasifikuojama:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.