Francas Šubertas gimė 1797 m. sausio 31 d. Himelpfortgrunde (Himmelpfortgrund) nedideliame Vienos priemiestyje, muzikos mokytojo šeimoje. Iš penkiolikos šios šeimos vaikų, dešimt mirė ankstyvame amžiuje. Franco Šuberto gebėjimai pasireiškė ankstyvoje vaikystėje. Nuo šešerių metų jis pradėjo lankyti parapinę mokyklą, o namiškiai išmokė jį smuikuoti ir groti fortepijonu.
1808 m. būdamas vienuolikos metų Francas pradėjo dainuoti imperatoriaus rūmų kapeloje (mokėsi pas kompozitorių Antonijų Saljerį). Palikęs kapelą 1813 m., Šubertas ėmė mokytojauti mokykloje. Pirmuosius muzikinius kūrinius jis parašė 1814 m.
Dainų srityje, Francas Šubertas tapo Bethoveno pasekėju. Šuberto dėka šis žanras įgavo meninę formą, praturtindamas vokalinę muziką. Baladė „Girių karalius“ (Erlkönig), parašyta 1816 m., atnešė kompozitoriui šlovę.
Šuberto kūriniai labai melodingi, pagrįsti paprastomis išraiškos priemonėmis, turi daug sąsajų su Austrijos (liaudies, Vienos buitine) muzika; vertingiausią kūrybos dalį sudaro dainos (jų sukūrė virš 600). Žymiausi dainų ciklai – „Gražioji malūnininkė“ ir „Žiemos kelias“.
Kaip tvirtina biografai, Šubertas savo kūriniuose niekada nieko nekeitė, nes neturėjo tam laiko. Jis netausojo savo sveikatos ir mirė būdamas 31 metų. Paskutiniai jo gyvenimo metai buvo ypač kūrybingi. Tuo metu Šubertas parašė simfoniją c-dur ir mišias es-dur. Vienintelį kartą jis viešai koncertavo 1826 m. kovo 25 d.
Operos ir teatriniai kūriniai
Der Spiegelritter – nebaigta
Des Teufels Lustschloss
Der vierjährige Posten
Fernando
Claudine von Villa Bella – antras ir trečias veiksmai neišlikę
