Filistinai

Filistinai (hebr. ‏פְּלִשְׁתִּים‏‎ = Plishtim) – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) etninė grupė, XII–V a. pr. m. e. gyvenusi Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje (dab. Gazos ruože ir Izraelio vakarinėje dalyje (Pietų apskrityje). Jų gyvenamas regionas buvo vadinamas Filistija (hebr. ‏פלשת‏‎ = Pleshet).

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Senovės Sirijos regionas: Filistija (פלשת)
Šalis	Gazos ruožas, vakarų Izraelis
Tautos	filistinai
Valstybės	Pentapolis
Miestai	Gaza, Aškelonas, Ašdodas, Ekronas, Gatas

Etimologija

Terminas hieroglifais
pwrst Peleset

Kadangi filistinų kalbos paminklų beveik nėra, nežinoma, kaip jie vadino save. Daugiausiai jie minimi senovės hebrajų šaltiniuose, kur įvardijami kaip plištim: šis etnonimas bei jų gyvenamas regionas Biblijoje minimas net 286 kartus. Manoma, kad šis įvardijimas yra semitiškos kilmės ir kildinamas iš veiksmažodžio plš (פלש), reiškiančio „padalinti“, „pereiti“, „įsiveržti“. Kitas hebrajų šaltiniuose minimas filistinų etnonimas kaphtor (כפתור‎), anot vieno spėjimo, galėtų būti kilęs iš filistinų savivardžio.

Manoma, kad egiptietiškas plištim atitikmuo yra prst (pereset), o asiriškas – Palaštu ar Pilistu.

Jau po filistinų išnykimo jų etnonimas į graikų kalbą buvo perduotas iš hebrajų kalbos kaip Phylistiim, tačiau graikiškame Biblijos vertime ši tauta dažniau įvardijama kitu terminu – allophyloi (gr. Αλλόφυλοι, „kitos gentys“). Ilgainiui filistinų gyvenama Filistija davė pradžią gerokai didesnio Palestinos regiono pavadinimui.

Geografija

Filistijos regionas buvo išsidėstęs Viduržemio jūros pakrantėje tarp Vadi Gazos pietuose ir Jarkono upės šiaurėje. Rytinė regiono riba nebuvo apibrėžta, bet čia ji ribojosi su Judėja.

Svarbiausi Filistijos miestai buvo 5 – Gaza, Ašdodas, Aškelonas, Gatas ir Ekronas.

Raida

Iki XII a. pr. m. e. Filistija sudarė neatskiriamą Kanaano dalį. Nei filistinai, nei Filistija nėra minimi tarp dešimties Abraomo tautų palikuonių, ar tarp Mozės turimų užkariauti tautų. Filistinai regione pasirodė tik XII a. pr. m. e., ir pirmiausia minimi Egipto šaltiniuose kaip viena iš 9 jūros tautų. Šis priskyrimas lyg ir leistų laikyti juos indoeuropiečiais (kaip kitos jūros tautos), tačiau tvirtų lingvistinių ar archeologinių įrodymų, pagrindžiančių šią hipotezę, nėra.

Po įsitvirtinimo regione, filistinai gyveno susiskaldę į 5 miestus valstybes, kuriuos valdė karaliai, tituluojami seranim (hebr. ‏סְרָנִים‏‎, randama panašumų su senovės graikų thyranos). Tuo metu jų priskaičiuojama apie 25 tūkst. Kuomet izraelitai apie XII a. pr. m. e. migravo iš Egipto į Pažadėtąją žemę, filistinai tapo jų nuožmiausiais priešais. Jie ne kartą sumušė izraelitų armijas, netgi pagrobė Sandoros skrynią.

Netgi kuomet izraelitai Palestinoje sukūrė galingą karalystę, filistinai jiems nepakluso ir išsaugojo nepriklausomybę. Karas tarp abiejų tautų tęsėsi nuolat. Palestiną nukariavus Asirijos imperijai, filistinų tauta nunyko.