Dunhuangas

Dunhuangas (kin. 敦煌, pinyin: Dūnhuáng) – miestas vidurio Kinijoje, Gansu provincijos vakaruose, Gansu koridoriuje, oazėje prie Juejačuano ežero, Kumtago dykumoje. Yra oro uostas, geležinkelio stotis, veikia muziejus, naktinis turgus. Šalia miesto yra žymi „dainuojančioji kopa“.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dunhuangas 敦煌
Paminklas Dunhuange, vaizduojantis apsarasę
Dunhuangas 40°09′0″ š. pl. 94°40′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė	Kinija
Provincija	Gansu
Prefektūra	Džiučuano prefektūra
Gyventojų (2000)	187 578
Altitudė	1 142 m
Vikiteka	Dunhuangas

Dunhuangas yra senovinis miestas, seniau buvęs svarbus šilko kelio taškas.

Istorija

Vietovė gyvenama nuo II tūkstm. pr. m. e. pradžios. Pirmieji šių kraštų gyventojai, tikėtina, buvo čiangai (tibetiečiai-birmiečiai), taip pat galbūt juežiai (indoeuropiečiai). III a. pr. m. e. Dunhuangą užvaldė klajokliai šiongnu, bet 121 m. pr. m. e. atiteko Hanų dinastijai (kinams). Dunhuangas tapo vienu svarbiausių kinų vakarinių forpostų, nes buvo Gansu koridoriuje, vedančiame į toliau vakaruose klajoklių ir dykumų tautų apgyvendintas žemes. Iki Dunhuango ėjo Didžioji kinų siena, o miesto apylinkėse pristatyta žvalgybos bokštų ir tvirtovių. Valdant Sui ir Tangų dinastijoms (VI–X a.) Dunhuangas buvo toliausiai vakaruose buvusi kinų valda, čia kirtosi visos 3 šilko kelio trasos, pro Dunhuangą ėjo visi pagrindiniai prekybos keliai į Vidurinę Aziją ir Artimuosius Rytus, į Tibetą ir Indiją, į Mongoliją ir Sibirą.

I a. mieste pradėjo kurtis pirmieji budistų vienuoliai, apylinkėse jie įrengė šventyklų ir atsiskyrėlių buveinių kompleksą – Mogao urvus. Tai buvo didelės svarbos religinis ir kultūrinis centras, urvuose sukaupta milžiniška rankraščių biblioteka. Dunhuange įsikūrė ir krikščionių (nestoriečių), judėjų, manichėjų. 400-aisiais metais Dunhuangas tapo Vakarų Liango karalystės sostine (Šešiolikos karalysčių laikotarpis), bet 405 m. sostinė perkelta į Džiučuaną, o 421 m. miestas užkariautas Šiaurės Liango. Vėliau miestą puldinėjo Šiongnu, tibetiečiai, tiurkai (tabgačai), iškildavo vietiniai, iš esmės nepriklausomi, vadai. Tangų laikais Dunhuange gyveno gausi sogdų bendruomenė, sogdų ir kinų kultūra glaudžiai persipynė. 1036 m. miestą užvaldė tangutai, o 1227 m. Dunhuangas buvo sugriautas ir užkariautas mongolų. Juanų dinastijos laikais miestas atstatytas, bet paplitus jūrinei prekybai, nebeatgavo savo ankstesnės reikšmės. 1516 m. Dunhuangas vėl užimtas tibetiečių, o vėliau patyrė Čagatajaus chanato įtaką. 1715 m. jau sugriuvusį miestą užėmė kinai ir 1725 m. įkūrė naujoje vietoje.

• 
  Baltojo žirgo pagoda
• 
  „Dainuojanti kopa“
• 
  Žvalgybinio bokšto liekanos
• 
  Enderės stūpa
• 
  Jumenguano tvirtovė
• 
  Mogao urvai