Djakas

Djakas (rus. дьяк, gr. διακονος, diakonos 'tarnas)' – prikazo viršininkas.

Istorija

Pradžioje turėjo menką padėtį, buvo asmeniniais kunigaikščio tarnais, dažnai nelaisvi; saugojo kunigaikščio iždą, vedė raštus. Tokie buvo XIII–XIV a. Terminas „djakas“ paplito tik XIV a. Iki tol naudotas rusiškas sinonimas raštininkas, rus. писец.

XVI a. djakai vaidino svarbų vaidmenį vietos savivaldoje.

Viduramžių užsienio istoriniuose šaltiniuose djakai buvo vadinami kancleriais.

Literatūra

Гаврила Успенский. «Опыт повествования о древностях русских». Харьков, 1818 стр. 334–337

Nuorodos

• Brokhauzo-Efrono enc.
• Djakas^{[neveikianti nuoroda]}