From Wikipedia, the free encyclopedia
Aukštieji Himalajai, Didieji Himalajai – Himalajų kalnų sistemos gamtinė zona, kalnų grandinė, viena iš trijų pagrindinių juostų, esanti arčiausiai Tibeto plynaukštės. Tai – aukščiausias pasaulio kalnagūbris, kur vidutinis aukštingumas yra 6000 m.
| Aukštieji Himalajai | |
|---|---|
 | |
| Šalis | Indija, Nepalas, Butanas, KLR (Tibetas) |
| Aukščiausi kalnai | Everestas, Gangkhar Puensum, Kančendžanga, Nanga Parbat ir kt. |
| Kalnagūbriai | Zanskaro, kt. |
| Upių ištakos | Mahakali, Gangas, Džamna, Manasas, Tista, Torsa, Narajani ir kt. |
| Ežerai | |
| Uolienos | |
| Ilgis | 2400 km |
Iš pietų juos juosia Mahabharatos kalnagūbris ir „vidurio kalvų“ regionas, kuriame aukštingumas svyruoja tarp 1200–2400 m. Šiaurėje Aukštieji Himalajai pereina į Tibeto plynaukštę, taip vadinamą Trans-Himalajų gamtinę zoną. Grandinė tęsiasi nuo Indo vakaruose iki Bramaputros upės rytuose. Jų ilgis yra apie 2400 km.
Aukštųjų Himalajų kalnynas beveik sutampa su Kinijos pietvakarine siena, kartu praeidamas pro Indijos Džamu ir Kašmyro, Himačal Pradešo, Utarakhando, Nepalo, Sikimo (Indija), Butano ir Arunačal Pradešo (Indija) teritorijas.
Visa Aukštųjų Himalajų sistema skirstoma į šešias atkarpas, administruojamas skirtingų valstybių (ar valstijų), kurių ribas dažniausiai žymi svarbiausios upės:
Šioje gamtinėje juostoje išskiriamos subarktinė (3600 m. – 4400 m.) ir arktinė (virš 4400 m.) klimato juostos. Ištisus metus temperatūra laikosi žemiau nulio. Klimatas ypač atšiaurus, amžinas įšalas, ledynai (bendras jų plotas – 33 tūkst kv. km.). Aukštuosiuose Himalajuose, maitinamos šų ledynų, prasideda daugybė upių, kurių visos teka į Indijos subkontinentą.
Augalija ir gyvūnija labai skurdi. Žemiausiose teritorijose auga tam tikra aukštikalnių augalija. Vasarą čia iš žemumų migruoja snieginiai leopardai.
Dėl unikalios gamtos regione įkurta labai daug nacionalinių parkų ir draustinių. Tarp jų yra Didžiųjų Himalajų, Pušų slėnio (Himačal Pradešas), Gongotrio, Nanda Devi, Gėlių slėnio (Utarakhande), Šei Poksundo, Anapurnos, Manaslu, Langtango, Sagarmathos, Makalu Baruno, Kančendžungos (Nepalas) ir kiti nacionaliniai parkai. Kai kurie jų paskelbti pasaulio paveldu.
Regionas yra plačiai naudojamas turizmui, pirmiausia alpinizmui, nors kai kuriose šalyse ši veikla yra apribota dėl pasienio demarkacijos nesutarimų (jie egzistuoja tarp KLR ir Butano, taip pat tarp KLR ir Indijos Arunačal Pradeše). Geriausiai Aukštųjų Himalajų turizmą vysto Nepalas, administruojantis aukščiausias pasaulio viršūnes.
Aukštųjų Himalajų teritorija kaip kultūrinis regionas nepalų kalba dažnai vadinama Parbat. Nepaisant atšiauraus klimato, aukštyje iki 4500 m., nors ir retai, dar yra gyvenama, ir tai yra viena atšiauriausių žmogaus gyvenamų teritorijų.
Gyvenimas yra įmanomas tik slėniuose tarp kalnų, kuriuose yra pusiau dirbamos žemės. Čia auginamos šalčiui ir aukštikalnių orui atsparios kultūros, pirmiausia miežis, tačiau dėl žemės nederlingumo tik reti slėniai gali užsiauginti pakankamai. Visas ūkis paremtas gyvulininkyste: čia auginami jakai ir aukštikalnėms atsparūs jų mišrūnai (dzo).
Istoriškai regionas buvo labai svarbus kaip Tibeto ir Indijos civilizacijų riba, per kurią buvo vykdoma gyvybiškai svarbi prekyba tarp Tibeto plynaukštės ir Indijos subkontinento. Šios prekybos dėka per Aukštuosius Himalajus buvo atrasta daugybė kalnų perėjų, žinomų, kaip la. Ir dabar šios perėjos jungia atskiras valstybes, per jas eina svarbiausi keliai tarp Kinijos ir Indijos, kurie ilgą laiką dėl šių dviejų valstybių konflikto buvo uždaryti[1].
Visas Aukštųjų Himalajų regionas yra įtakotas Tibeto civilizacijos. Nuo VII a., konsoliduojantis budistinei Tibeto kultūrai ir valstybei, tibetiečiai kolonizavo Aukštuosius Himalajus, vietiniams gyventojams skleisdami kultūrą ir apgyvendindami šias atšiaurias teritorijas. Tokie tibetiečių palikuonys bendrai žinomi kaip bhotijai, jie puoselėja Tibeto kultūrą, iš kitų Himalajų tautų (gyvenančių „vidurio kalvose“) išsiskiria religija: išpažįsta Tibeto budizmą ir boną.
Nepaisant bendrų kultūrinių bruožų, Aukštųjų Himalajų gyventojai gyvena atskirtuose kalnų slėniuose, dėl ko šių mažų bendruomenių kultūros ir kalbos izoliavosi – praktiškai kiekvienas slėnis turi atskirą kalbą, kuri dažnai vadinama slėnio vardu.
Svarbiausi Aukštuosiuose Himalajuose kalnų slėniai ir tautelės yra:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
