Daikto sulaikymas

Daikto sulaikymas – prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas; daikto valdytojo, turinčio reikalavimo teisę į daikto savininką, teisė sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas (CK 4.229 str.).

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Teisės normos, reguliuojančios asmeniui priklausančio daikto sulaikymą, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse priskiriamos daiktinei teisei, tačiau daikto sulaikymo teisė taip pat yra paminėta VI knygos I dalies IV skyriuje CK 6.69 str., kaip viena iš galimų kreditoriaus interesų gynimo priemonių. Taigi, nors daikto sulaikymo institutas nėra tiesiogiai priskirtas prie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, teisės normos, reglamentuojančios šią sritį, pagal savo esmę, prigimtį ir formulavimą yra artimos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėms.

Daikto sulaikymo teisės paskirtis yra suteikti papildomas garantijas kreditoriui. Šis teisės institutas skatina skolininką tinkamai ir laiku įvykdyti pagrindinę savo prievolę, nes jam gresia nepalankios turtinės pasekmės. Daikto sulaikymo atveju neigiamos pasekmės jo savininkui pasireiškia tuo, kad negrąžinamas jam priklausantis turtas, kuris gali būti reikalingas jo veiklai, taip pat dėl tokio sulaikymo skolininkas gali patirti nuostolių.