Konstantina
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Konstantina (arab. قسنطينة = Qusanţīnah, pranc. Constantine) – miestas Alžyro šiaurės rytuose, 80 km nuo Viduržemio jūros pakrantės, prie Rumelio upės; vilajos centras. Yra tarptautinis oro uostas, eina Alžyro–Tuniso geležinkelis ir plentas. Išvystyta maisto, tekstilės, metalo apdirbimo, mašinų pramonė, amatai (kilimų audimas, odos gaminiai ir kt.). Svarbiausias šalies prekybos grūdais centras. Taip pat prekyba vilna, oda ir kt.[3] Apylinkėse kasama urano rūda.
Konstantina قسنطينة | |
---|---|
Konstantinos reginys | |
Laiko juosta: (UTC+1) | |
Valstybė | Alžyras |
Vilaja | Konstantinos vilaja |
Apskritis | Konstantinos apskirtis |
Gyventojų | 448 028 |
Altitudė | 694 m |
Tinklalapis | |
Vikiteka | Konstantina |
Mieste yra islamo universitetas, Konstantinos muziejus. Išlikę romėnų pastatų griuvėsiai, yra mečetės, medresės, mauzoliejai, Ahmad-bėjaus rūmai (XIX a.). Miestas apjuostas vidurinių amžių gynybine siena. Konstantinos įžymybė – akmeninis tiltas per Rumelio kanjoną (pastatytas ant romėnų tilto liekanų).
Miestas žinomas nuo senovės, Numidijos gyventojai jį vadino Sarim Batim. Vėliau jis priklausė finikiečiams, kurie miestą pavadino Cirta (jų kalba tai reiškė „miestas“).
46 m. pr. m. e. miestas užimtas Romos ir paverstas Naujosios Afrikos (vėliau Numidijos) provincijos administraciniu centru. 311 m. per sukilimą sugriautas. IV amžiuje romėnų atstatytas, pervadintas Konstantino Didžiojo garbei (lot. Constantina).
V a. Konstantina užimta vandalų, VI a. – Bizantijos, VII a. – arabų, XVI a. pirmoje pusėje – Osmanų imperijos.
1836–1962 m. miestą buvo okupavusi Prancūzija.[4]
1934 m. per musulmonų organizuotą Konstantino pogromą žuvo 34 vietiniai žydai.[5]
Antrojo pasaulinio karo metu, per kampaniją Šiaurės Afrikoje (1942–1943 m.), sąjungininkų pajėgos naudojo Konstantiną ir netoliese esančius Setifo ir kitus miestus kaip strategines bazes.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.