Čongčingas

Čongčingas (kin. 重庆, pinyin: Chóngqìng) – miestas Kinijos Liaudies Respublikoje. Išsidėstęs Jangdzės ir Dzialingo upių santakoje. Urbanizuotoje dalyje priskaičiuojama 18,384 mln. gyventojų, visoje aglomeracijoje 30,4 mln (2016 m.).

Daugiau informacijos Čongčingas 重庆 ...

Čongčingas 重庆
Miesto panorama

Čongčingas 29°33′0″ š. pl. 106°34′0″ r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+8)

Valstybė	Kinija
Provincija	Čongčingas

Sekretorius	Chen Min'er

Gyventojų (2016)	30 484 300
Plotas	82 403 km²
Tankumas (2016)	370 žm./km²
Altitudė	435 m

Tinklalapis	www.cq.gov.cn
Vikiteka	Čongčingas

Uždaryti

Čongčingas yra administracinis provincijos lygio Kinijos vienetas, tiesiogiai pavaldus vyriausybei. Laikomas vienu iš keturių išskirtųjų miestų kartu su Pekinu, Šanchajumi ir Tiandzinu. Didžiausias pagal plotą ir gyventojų skaičių miestas pasaulyje. Kinijos ekonomikos strategijoje priskiriamas Vakarų trikampio ekonominei zonai.

Upių uostas. Išvystyta metalurgijos, mašinų, chemijos, naftos, lengvoji, maisto pramonė. Apylinkėse išgaunama akmens anglis.^[1] Yra dvi šiluminės jegainės, vandens jėgainių kaskada. Daug universitetų.

Daugiau informacijos Klimato diagrama ...

Klimato diagrama
Čongčingas

S

V

K

B

G

B

L

R

S

L

G

19.5

10

6

20.6

13

8

36

17

11

105

23

15

152

27

19

171

29

22

175

33

25

134

34

25

128

28

21

92

22

16

46

17

12

24.9

12

8

temperatūra °C skalėje
kritulių kiekis mm

Farenheito skalėje

Uždaryti

Čongčingo miestas įsikūręs didžiausios Kinijos upės Jangdzės ir jos intako Dzialingo santakoje, rytiniame Sičuano baseino pakraštyje. Kadangi per ilgą istoriją susisiekimas tarp Sičuano ir kitų Kinijos dalių vykdavo per upes, Čongčingas visada buvo svarbioje strategiškai padėtyje ir tarnavo kaip vartai į Sičuaną. Miestui būdinga ypač didelė gamtinė įvairovė. Jis įsikūręs kalnuotoje vietoje prie dviejų upių, čia gausu miškų, šaltinių, krioklių, tarpeklių.

Čongčingo administracinis vienetas užima ryčiausią Sičuano baseino dalį ir gretimus kalnynus, skiriančius Sičuaną nuo Jangdzės vidurupio. Todėl visam vienetui būdingas kalnuotas reljefas, o aukštingumas didėja einant į rytus. Svarbiausi kalnynai yra Daba kalnai šiaurėje, U kalnai rytuose, Ulingo kalnai pietryčiuose ir Dalou kalnai pietuose. Kalnai išvagoti kalnų upių, todėl čia gausu tarpeklių. Tarp jų – ir garsus Trijų tarpeklių regionas ties Jangdzės upe.

Regionui būdingas drėgnas ir karštas subtropinis klimatas, kraštą siaubia musonai, gausūs lietūs ir rūkai. Jis pasižymi viena karščiausių vasarų Kinijoje taip pat vienu mažiausių saulėtų dienų rodiklių.

Čongčingas ribojasi su penkiomis provincijomis: Hubėjumi (rytuose), Hunanu (pietryčiuose), Guidžou (pietuose), Sičuanu (vakaruose) ir Šansi (šiaurėje).

Pagrindinis straipsnis – Sičuano istorija.

Čongčingo administracinio vieneto teritorijos istorija yra neatskiriama nuo Sičuano istorijos. Svarbiausia neolito laikų kultūra čia buvo Dasi, V–III tūkst. pr. m. e. suklestėjusi Trijų tarpeklių regione.

Dėl svarbios strateginės padėties gyvenvietė Čongčingo vietoje egzistavo nuo labai senų laikų. Laikoma, kad miestas įsikūrė maždaug prieš 3000 metų ir siejamas su senovine Ba karalyste. Ba tautai migruojant iš savo ankstyvosios sostinės Ičengo rytiniuose kalnuose, ji nusileido į žemumas ir įtvirtino savo naują sostinę Jangdzės ir Dzianlingo santakoje, t. y. dabartinio Čongčingo vietoje, ir pavadino ją Dziangdžou (江州).^[2]

Čongčingo ankstyvasis klestėjimas buvo susijęs su Ba karalystės istorija. Ši karalystė viešpatavo Dzialingo baseine, taip pat kontroliavo prie jo prisiglaudusias rytines ir pietines aukštumas. Nuo II tūkst. pr. m. e. pabaigos Ba dalyvavo Vidurio Lygumoje vykusiuose įvykiuose, todėl buvo minima to meto kinų šaltiniuose. I tūkst. pr. m. e. viduryje Ba kovojo su savo galingesne kaimyne Čin, kol 316 m. pr. m. e. buvo galutinai nugalėta. Taip teritorija ir miestas tapo Kinijos imperijos dalimi.

Miestas ne kartą keitė pavadinimus. Pirmasis žinomas pavadinimas Ba karalystės laikais buvo Dziangdžou (kin. 江州, pinyin: Jiangzhou).^[2] IV a. jis gavo vardą Čudžou (楚州), 581 m. pervardintas Judžou (渝州), 1102 m. – Gongdžou (恭州). Galiausiai, 1189 m. Songų princas Džao Dunas, sėsdamas į imperatoriaus sostą, suteikė miestui privilegiją pavadindamas jį „Dviguba švente“ (kin. 雙重喜慶, pinyin: shuāngchóng xǐqìng), kas sutrumpintai skamba kaip Čongčing.

Kinijos imperijos suirimo laikotarpiais Čongčingą valdė šios valstybės Šu (Trijų karalysčių laikotarpiu), Pietinės dinastijos, Šiaurės Džou, Ankstyvoji Šu (907–925), Vėlyvoji Šu (934–965) ir kt.

Du kartus istorijoje Čongčingas pats tapo vietinės valstybės sostine. Pirmą kartą tai įvyko 1362 m., kuomet valstietis Ming Yuzhen čia paskelbė Dasia imperiją, kuri išsilaikė iki 1371 m. Antrą kartą tai įvyko 1621 m., žlungant Mingų dinastijai, kuomet sukilėlis Še Čongmingas įkūrė Dalian valstybę su sostine Čongčinge. Kitas sukilėlis, Zhang Xianzhong 1644 m. nusiaubė Dalian ir visą Sičuaną, išžudydamas didelę dalį gyventojų.

Nuo 1937 m. lapkričio iki 1946 m. pradžios buvo laikinoji Kinijos sostinė.

Thumb — Buvusi koncentracijos stovykla *Zhazidong*

Taip pat skaitykite – Kinijos administracinis suskirstymas.

Čongčingas yra provincijos lygio miestas, turintis išskirtojo statusą, ir yra tiesiogiai pavaldus centrinei vyriausybei. Administraciškai miestas padalintas į 38 vienetus, iš kurių 26 yra rajonai, 8 apskritys ir 4 autonominės apskritys. Čongčingo savivaldybės ribos yra gerokai didesnės nei kitų provincijos lygmens miestų (Pekino, Šanchajaus ir Tiandzino), o didžioji jos administracinės teritorijos dalis, užimanti daugiau nei 80 000 kv. km, yra kaimo tipo. 2017 m. pabaigoje aglomeracijoje iš viso gyveno 30,75 mln. gyventojų.