Charibdė

Charibdė (gr. Χάρυβδις, skandintoja) graikų mitologijoje – jūrų pabaisa, savo pavidalu primenanti baisų vandens verpetą.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Senoviškai vaizduojama Charibdė

Charibdė yra Poseidono ir Gajos dukra. Ji guli vienoje siauro vandens kanalo pusėje, o kitoje yra kita jūros pabaisa Scilė (arba Skilė; ang. Scylla). Jūreiviams keliaujant kanalu, stengiantis išvengti vienos pabaisos, jie pakliūna kitai ir atvirkščiai. Iš to ir kilo posakis Tarp Charibdės ir Scilės reiškiantis situaciją tarp dviejų pavojų, kai vieno išvengimas reiškia patekimą kitam.

Charibdė buvo nimfa, bet kai užtvindė savo tėvo karalystę, Dzeusas ją pavertė pabaisa.

Argonautai išvengė abiejų pavojų tik todėl, jog juos lydėjo Tetidė (Thetis), viena iš nereidžių. Odisėjui ne taip pasisekė. Jis pasirinko rizikuoti plaukdamas pro Scilę, netekdamas keleto savo įgulos narių, negu viso laivo plaukiant pro Charibdę. (Homero Odisėja, 12 knyga).

Tradiciškai Charibdės vieta sieta su Mesinos sąsiaurio Sicilijos krantu, priešinga uola vadinasi Scilė (Scylla). Ten dėl susitinkančių vandens srovių susidaro sūkurys, bet retai kada pavojingas. Neseniai mokslininkai dar sykį ieškojo Charibdės buvimo vietos ir rado daug labiau tikėtiną jos buvimo vietą netoli Skilės kyšulio vakarų Graikijoje.