Bjørnstjerne Bjørnson

Bjornstjerne Martinius Bjornson (Bjornstjerne Martinijus Bjornsonas, 1832 m. gruodžio 8 d. – 1910 m. balandžio 26 d.) – pirmasis skandinavų rašytojas, 1903 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Norvegų tautinio himno autorius.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Bjørnstjerne Bjørnson
Gimė	1832 m. gruodžio 8 d. Kviknė, Norvegija
Mirė	1910 m. balandžio 26 d. (77 metai) Paryžius, Prancūzija
Tautybė	norvegas
Veikla	rašytojas
Žymūs apdovanojimai
1903 m. Nobelio literatūros premija
Vikiteka	Bjørnstjerne Bjørnson

Biografija

Gimė Kviknėje kaimo pastoriaus šeimoje. Kristianijoje (dabartinis Oslas) baigė gimnaziją. Dirbo žurnalistu, vėliau – Bergene teatro direktoriumi. Ilgą laiką gyveno užsienyje: Vokietijoje, Italijoje, JAV, Prancūzijoje.

Bjornsonas 1874 m. Gudbrando slėnyje nusipirko Solestado sodybą, kuri tapo dvasiniu Norvegijos centru. Jis turėjo įtakos norvegų literatūrinės kalbos formavimui. Gynė pavergtas tautas: islandus, suomius, slovakus.

Kūryba

Kūryboje Bjornsonas atstovavo norvegų valstietiškosios demokratijos tradicijas ir liberaliosios Pažangos partijos (Venstre) politinius siekius. Pasaulinės šlovės susilaukė kaimo tematikos apsakymais. Prozos kūriniuose ir dramaturgijoje rašytojas stengiasi atsiroboti nuo romantizmo įtakos, laikydamas jį svetimu tikrovei. Dramose iškelia visuomenės gyvenimo problemas ir moralės klausimus. Romanuose būdinga etinė ir pedagoginė problematika.

• Apsakymai: „Siunevė iš saulės slėnio“ (1857 m.), „Arnė“ (1858 m.), „Vestuvių maršas“ (1872 m.), „Trondas“ (1857 m.), „Linksmas vaikinas“ ir kiti.
• Dramos: „Virš mūsų jėgų“ (1883–1895 m.), „Bankrotas“ (1875 m.).
• Romanai: „Vėliavos mieste ir uoste“ (1884 m.), „Dievo keliu“ (1889 m.).