Balskų užtvanka
From Wikipedia, the free encyclopedia
55.363065°š. pl. 22.149356°r. ilg.
Balskų užtvanka – užtvanka ant Jūros upės Tauragės rajono savivaldybėje, Balskuose (Mažonų sen.), 5 km į vakarus nuo Pagramančio, 78 km nuo upės žiočių. Ribojasi su Pagramančio regioniniu parku. Per užtvanką įrengtas pravažiavimas, kuriuo iš kelio 4509 Tauragė–Dapkiškiai–Balskai patenkama į Tamošaičius ar Didkiemį.
Parametrai
Balskuose esanti užtvanka pradėta statyti 1980 m. gretimiems laukams prie Jūros upės drėkinti. Užtvankos aukštis 15 m, pralaida šachtinė. Yra veikianti Balskų hidroelektrinė, 2006 m. pastatyta kairiajame Jūros krante žemiau užtvankos. Maksimalus hidroelektrinės slėgio aukštis 14,28 m.[1] Užtvanka pastatyta 1984 m. įrengiant Balskų tvenkinį. Tvenkinio vandens tūris – beveik 15 mln. kub. m, gylis vietomis siekia 11 m.[2]
Užtvankos remontas
Užtvanka pagarsėjo septynerių metų bylinėjamusi dėl jai būtino kapitalinio remonto.[3] 2013 m. ketvirtąjį dešimtmetį skaičiuojančiai „kiaurai“ užtvankai buvo numatytas kapitalinis remontas, kuris jau seniai buvo reikalingas.[4] Jį atlikti apsiėmė Balskų hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį vykdanti Kauno UAB „Hidroenergija“.[5] Tam reikėjo suderinimų su aplinkosaugininkais, laiko vandens iš tvenkinio nuleidimui, pasirūpinimo žuvų apsauga nuo brakonierių veiklos (jos, pajutusios vandens mažėjimą, turėjo palikti tvenkinį kildamos prieš Jūros upės srovę). Dar 2001 m. su privačiu asmeniu pasirašiusi jungtinės veiklos sutartį Balskų HE statytoja UAB „Hidroenergija“ 2003 m. tyrė užtvankos būklę ir įvertino ją 6,6 balo: „Hidrotechnikos statinio būklė bloga. Reikalingas remontas“. Nuo 2001 m. nebuvo atliekami Balskų užtvankos ir hidrotechnikos įrenginių priežiūros darbai. „Hidroenergija“ 2005 m. parengė kapitalinio remonto techninį darbo projektą, tikėdamasi, kad remontu pasirūpins Tauragės rajono savivaldybė.[6] Teismas įpareigojo atlikti žemių užtvankos priežiūros ir remonto darbus: išvalyti užtvankos drenažo vamzdžius, užbetonuoti šlaitų tvirtinimo plokštes betonu, atstatyti tvirtinimo plokščių siūles. Vykdant šachtos remonto darbus numatyta: užtaisyti šachtos betoninius paviršius sienose, suremontuoti tarnybinį tiltelį, dugninius metalinius skydus, keltuvus.[7] Užtvankos remonto darbai vykdyti 2013-2014 m.[8][9]
Ekologija
Užtvanka daro įtaką tvenkinio florai ir faunai. Gamtos tyrimų centro, Klaipėdos ir Vilniaus universiteto ichtiologai 2014 m. užfiksavo neigiamą padėtį Balskų tvenkinyje.[10] Remontuojant užtvanką, žemiau esančioje upės atkarpoje buvo sukeliamas dirbtinis potvynis, o pats tvenkinys nusausinamas. Pasibaigus remontui, tvenkinyje vėl sukauptas vanduo, dėl to nukentėjo žemiau hidroelektrinės esanti upės atkarpa.[11]
Balskų užtvanka daro neigiamą poveikį vertingų žuvų migracijai Jūros upe. Per Tauragės užtvanką (43 km nuo žiočių) praeina ne daugiau kaip 25 % visų praeivių lašišinių žuvų, į Jūros upę aukščiau Balskų praeivės žuvys nepatenka. Prie Balskų užtvankos įrengto žuvitakio pralaidumas dėl didelio patvankos aukščio yra žymiai mažesnis, nei Tauragės žuvų praėjimo tako.[1] Ichtiologų studijos rodo, kad įrengus žuvitakį Tauragėje, atkarpa žemiau Balskų tapo pasiekiama šlakiui, lašišai ir žiobriui. Per efektyvų Balskų žuvitakį migruojančioms žuvims (labiau – šlakiui ir lašišai) atsivertų migracijos kelias į aukštutinę upyno dalį, kurios plotas yra išties didelis.[12]
Žuvitakių būtinumas
Pagal 2022 m. priimtus Vandens įstatymo pakeitimus, Balskų hidroelektrinės nuomininkas privalo įrengti efektyvius žuvitakius. Balskų užtvanka priklauso valstybei, 2023 m. duomenimis, ji buvo išnuomota UAB „Hidroenergija“ hidroelektrinės eksploatavimui.[13] Hidroelektrinė turi 3 turbinas. Dvi iš jų gali dirbti tik prie stipriai svyruojančio vandens lygio. Vėliausiai įrengta trečioji gali veikti tranzitiniu režimu, esant nedideliam vandens kiekiui. Taip išvengiama žymių vandens lygių svyravimų, kurių anksčiau dažnai pasitaikydavo.
2022 m. parengta Balskų užtvankos su hidroelektrine poveikio aplinkai studija.[13] Nustatyta, kad ši yra viena iš didžiausią žalą žuvims darančių užtvankų Lietuvoje. Jos metu buvo vertinama Jūros upės žuvų rūšių gausa, jų vertė, virš užtvankos esantys plotai, tinkantys nerštavietėms, galima žuvų gausa ir vertė migracijos per užtvanką atveju.[13] Lyginant tvenkinyje esančių ir išlaisvintos upės žuvų vertę nustatyta, kad upės žuvų vertė yra 10 kartų didesnė. Taip pat buvo skaičiuojama aplinkui esančio nekilnojamojo turto, tvenkinio rekreacinė vertė, potvynio valdymo galimybės ir kiti parametrai.[13]
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.