Atė

Graikų mitologijoje Atė („sugriauti“, „kvailystė“, „apgaulė“) – Dzeuso duktė, proto užtemimo, kliedesio, pažeminimo personifikacija. Šis graikų žodis reiškia veiksmą atliekamą didvyrio, dažniausiai dėl puikybės, kuris priveda prie mirties ar nuopolio.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Homero „Iliadoje“ ji minima kaip vyriausia duktė, bet neminima motina. Hera panaudodama savo įtaką prisaikdino Dzeusą, kad tą dieną gimsiąs mirtingasis nuo jo būtų didis valdovas. Hera taip padarė, kad Heraklio gimdymas užsitęsė, o Euristėjus gimė pirmą laiko. Iš įtūžio Dzeusas nusviedė Atę žemyn į Žemę ir uždraudė sugrįžti į Olimpą. Atė klajojo Žemėje sukeldama pražūtį sutiktiems žmonėms.

Pasak kai kurių šaltinių ji buvo Eridės duktė ir Niktės anūkė.

Litajos seka paskui Atę, bet nespėja, kadangi Atė labai greit keliauja.

Apolodoras (3.143) tvirtina, kad Dzeuso numesta Atė nusileido ant viršukalnės Frygijoje pavadintos jos vardu. Vėliau ten Ilas sekdamas paskui karvę įkuria Iliono miestą, dar žinoma kaip Troją.

Hesiodo „Teogonijoje“ minima, kad Atės motina yra Eridė. Pagal tai išeitų, kad Atę pagimdė Dzeusas ir Eridė.

Nonos Dionisiaka (11.113) Heros paraginta Atė įkalba berniuką Ampelą, kurį Dionisas karštai mylėjo, sužavėti Dionisą jojimu ant buliaus. Ampelas jodamas buliumi nukrito ir nusisuko sprandą.