Art Deco
From Wikipedia, the free encyclopedia
Art deco yra XX a. pradžioje Prancūzijoje atsiradęs terminas, taikomas moderniajai dailei ir architektūrai, sukurtai tarpukariu (3–4 deš.). Lietuvos meno istorijoje Art deco pirmą kartą paminėtas 1990 m.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bruožai
Art deco stilius buvo tarsi liuksuso etalonas: baldžiai naudojo brangiausių rūšių medieną, vėžlio kiautą, perlamutrą, ryklių bei gyvačių odą. Skulptoriai derino savo dirbiniuose malachitą, agatą ir dramblio kaulą. Tokius daiktus galėjo įsigyti tik labai turtingi rafinuoto skonio žmonės. Art deco baldas arba dažnai raiški ir įspūdinga erdvinė forma neatitinka daikto paskirties, o statula – tai tik papildoma interjero detalė, dekoro elementas.
Buvo keletas tapybos reiškinių. Tapyboje vyrai buvo vaizduojami kaip atletiški, sportiški. Tai šiek tiek priminė Antikos meno ypatybes. Moterys – wamp tipo gražios viliokės, aistringos, klastingos būtybės.
Paplitimas
Art deco formavosi ir išreiškė komunikacijų, masinės gamybos ir masinės kultūros formavimosi epochą. Stilius lengvai įsitvirtino pramoninėje grafikoje, plakate, reklamoje, taikomojoje dailėje. Lietuvoje art deco labai išpopuliarėjo tarpukariu. Šiuo stiliumi poetas, kunigas Jonas Mačiulis-Maironis (1864–1932) įsirengė savo darbo kabinetą. Jį galite pamatyti apsilankę autentiškai atkurtame Maironio bute Kaune, Rotušės aikštėje (dab. Maironio lietuvių literatūros muziejus).[1]
Paskirtis
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.