Antrasis Kinijos–Japonijos karas

Antrasis Kinijos–Japonijos karas (jap. 日中戦争 = Nicchū senso) (1937 m. liepos 7 d. – 1945 m. rugsėjo 9 d.) – vienas iš svarbiausių karų tarp Kinijos ir Japonijos, prasidėjęs prieš Antrąjį pasaulinį karą, taip pat vykęs ir jo metu. Tai buvo didžiausias Azijos karas XX amžiuje. Kinija šį karą laimėjo, kadangi Japonija pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą.

Antrasis Pasaulinis Karas
Priklauso: Karas Ramiajame vandenyne, Antrasis pasaulinis karas (nuo 1941)
Japonų kontroliuojamos teritorijos (raudonai) 1940 m.
Data menkos kovos nuo 1931 m. rugsėjo mėn. 1937 liepos 7 d.– 1945 rugsėjo 2 d. Vieta žemyninė Kinija, Birma Rezultatas Kinijos pergalė kartu su Sąjungininkų pergale Ramiajame vandenyne Pasiduoda visos Japonų pajėgos žemyninėje Kinijoje (neįskaitant Mandžiūrijos), Formozoje ir Prancūzijos Indokinijoje Kinija tampa nuolatine Saugumo Tarybos nare Priežastis Marco Polo tilto incidentas Teritoriniai pokyčiai Kinija atgauna visas prarastas teritorijas
Konflikto šalys
Kinijos respublika Guomindanas Kinijos komunistų partija Užsienio parama:  Jungtinės Amerikos Valstijos (1942–45)  Sovietų Sąjunga (1937–41)  Jungtinė Karalystė (1942–45)  Trečiasis reichas (1933-1938)	Japonijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Čiang Kai-ši Mao Zedong Zhu De	Hirohito Hideki Tojo
Pajėgos
5 600 000 3 600 sovietų (1937–40) 900 JAV lėktuvų (1942–45)[1]	3 900 000[2] 900 000 kinų kolaborantų[3]
Nuostoliai
Nacionalistų: 1 320 000 žuvo, 1 797 000 sužeista, 120 000 dingo Komunistų: 500 000 žuvo ir sužeista.	Šiuolaikiniais tyrimais: 1 055 000 žuvo 1 172 200 sužeista Bendrai: 2 227 200
17 000 000–22 000 000 civilių žuvo [4]

Nepaisant to, kad periodiškai konfliktavo nuo 1931 m., tikras karas prasidėjo 1937 m. ir baigėsi Japonijos kapituliacija 1945 m. Karas buvo keletą metų trukusios imperialistės Japonijos politikos, kuria siekta politinio ir karinio dominavimo Kinijoje ir jos milžiniškų žaliavų ir kitų resursų užvaldymo. Tuo pačiu metu augantis kinų nacionalizmas ir plintančios apsisprendimo idėjos (tiek kinų, tiek kitų buvusios imperijos tautų) lėmė neišvengiamą karinį susidūrimą. Iki 1937 metų šalys susidurdavo sporadiniuose mūšiuose, vadinamuose „incidentuose“, nes abi pusės dėl daugelio priežasčių susilaikė nuo totalinio karo. 1931 m. Japonija įsiveržė į Mandžiūriją (taip pat žinomas kaip „Mukdeno incidentas“).