Antoni Tàpies

Antoni Tapiesas (isp. Antoni Tàpies, 1923–2012 m.) – XX a. Ispanijos katalonų tapytojas, skulptorius ir grafikas, meno teoretikas, abstrakčiosios dailės atstovas.

Antoni Tapiesas
A. Tapiesas 2008 metais
Gimė	1923 m. gruodžio 13 d. Barselona, Ispanija
Mirė	2012 m. vasario 6 d. (88 metai) Barselona, Ispanija
Veikla	Tapytojas, skulptorius, grafikas
Vikiteka	Antoni Tàpies

Biografija

Antoni Tapiesas gimė 1923 m. gruodžio 13 d. Barselonoje. Apie 1942−1943 m. jis sirgo sunkia plaučių liga, po kurios ilgai atstatinėjo sveikatą. 1944 m. A. Tapiesas pradėjo studijuoti teisę Barselonos universitete. Šiuos mokslus metė po dvejų metų ir pasišventė dailei. Jis 2 mėnesius lankė piešimo pamokas Valls akademijoje Barselonoje ir daugiausiai išmoko tapyti savarankiškai. 1948 m. pirmą kartą eksponavo savo kūrinius Saló d’Octubre parodoje Barselonoje. Parodos metu jo ilgamečiu pažįstamu ir draugu tapo Choanas Miro. Ankstyvajai A. Tapieso kūrybai įtaką darė Max Ernst, Paul Klee ir Joan Miró kūryba, bei Rytų filosofija. Jis buvo artimas siurrealistams. 1950 m. įvyko A. Tapieso pirmoji personalinė paroda Laietanes galerijoje Barselonoje, jo kūriniai pademonstruoti Karnegio tarptautinėje parodoje Pitsburge JAV ir dailininkas persikėlė metams mokytis į Paryžių, kur susipažino su P. Pikasu. 1952 m. A. Tapiesas dalyvavo Venecijos bienalėje, 1953 m. keliavo į JAV personalinės parodos Martha Jackson galerijoje Niujorke proga ir tais pačiais metais jo kūriniai demonstruoti San Paulo bienalėje.

1954 m. A. Tapiesas vedė Teresa Barba, 1955 m. susipažino su prancūzų dailės kritiku ir teoretiku Michel Tapié, kuris propagavo tašizmo abstraktųjį meno stilių. Brandžiuoju kūrybos laikotarpiu A. Tapieso stilistika pasikeitė į abstrakcionistinę. Dailininko stilius tapo artimas matierizmui − orientuotas į kūriniams naudojamas medžiagas, dėl ko A. Tapieso kūriniai pasižymi turtingomis tekstūromis. Dailininkas naudojo detritą, žemę, akmenį. 1957 m. A. Tapiesas sudalyvavo San Paulo bienalėje ir 1958 m. − Venecijos bienalėje, kur apdovanotas UNESCO prizu. 1958 m. dailininkas buvo apdovanotas Karnegio prizu parodoje Pitsburge ir susitiko M. Diušaną. 1968 m. dailininkas vis labiau pradėjo užsiimti trimate skulptūra. Jis tapo plačiai, tarptautiniu mastu žinomu menininku. 1983 m. Barselonoje pastatyta jo skulptūra „Duoklė Pikasui“ (kitaip „Pagarba Pikasui“). 1984 m. Barselonoje pradėjo veiklą A. Tapieso fondas. 1987 m. dailininkas pradėjo kurti bronzines skulptūras. 2010 m. dailininkui suteiktas Ispanijos bajoriškasis markizo titulas. Antoni Tapiesas mirė 2012 m. vasario 6 d. Barselonoje. Garsiausiu jo kūriniu minima „Kojinė“. A. Tapieso fonde Barselonoje sukaupta apie 2000 menininko kūrinių.

Parodos

Pagrindinės parodos:

„Duoklė Pikasui“, Barselona

• 1950 m. įvyko pirmoji A. Tapieso personalinė paroda Laietanes galerijoje Barselonoje;
• 1952, 1958 m. − jis dalyvavo Venecijos bienalėje;
• 1953, 1957 m. − jis dalyvavo San Paulo bienalėje;
• 1962 m. − retrospektyvinė paroda Kestnergesellschaft Hanoveryje, po to − Gugenheimo muziejuje Niujorke ir Ciuricho Kunsthause;
• 1964 m. − jis dalyvavo „Documenta“ parodoje Kaselyje;
• 1967 m. − grafikos kūrinių retrospektyvinė paroda Sankt Galeno dailės muziejuje;
• 1980 m. − retrospektyvinė paroda Ispanijos šiuolaikinės dailės muziejuje Madride ir Amsterdamo miesto muziejuje;
• 1986 m. − antologinė paroda Künstlerhaus Vienoje, kuri vėliau parodyta Van Abbemuseum Eindhovene;
• 1990 m. − retrospektyvinė paroda Karalienės Sofijos muziejuje Madride, kuri vėliau parodyta Ch. Miro fonde Barselonoje;
• 1993 m. − jis dalyvavo Venecijos bienalėje;
• 2000 m. − retrospektyvinė paroda Karalienės Sofijos muziejuje Madride, kuri vėliau parodyta Miunchene;
• 2001 m. − grafikos kūrinių retrospektyvinė paroda Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje;
• 2005 m. − retrospektyvinė paroda Tokijuje;

Įvertinimas

Svarbiausi A. Tapieso įvertinimai:

„Kojinė“, A. Tapieso fondas, Barselona

Vienas iš A. Tapieso fondo kūrinių, Barselona

• 1972 m. dailininkui Zygeno miestas Vokietijoje skyrė Rubenso prizą;
• 1979 m. A. Tapiesas išrinktas Berlyno dailės akademijos garbės nariu;
• 1981 m. apdovanotas Nuopelnu ordinu vaizduojamojo meno srityje Ispanijos kultūros ministro;
• 1981 m. Karališkasis dailės koledžas Londone suteikė garbės daktaro laipsnį;
• 1983 m. A. Tapiesui Prancūzijos vyriausybė suteikė Menų ir literatūros ordino karininko laipsnį, Katalonija apdovanojo aukso medaliu;
• 1985 m. dailininkas apdovanotas Nacionaliniu prizu už tapybą Prancūzijoje;
• 1988 m. Barselonos universitetas suteikė garbės daktaro laipsnį;
• 1990 m. priimtas į Karališkosios San Fernando dailės akademijos Madride garbės narius. Jam suteiktas Astūrijos princo apdovanojimas. Japonijos meno asociacija apdovanojo Praemium Imperiale prizu;
• 1992 m. priimtas į Britanijos karališkosios menų akademijos garbės draugus;
• 1993 m. apdovanotas „Auksiniu liūtu“ Venecijos bienalėje;
• 1995 m. Katalonijos vyriausybė skyrė Nacionalinę plastinių menų premiją;
• 2002 m. apdovanotas Nacionaline tapybos ir grafikos premija San Fernando akademijoje Madride;
• 2003 m. Ispanijos Švietimo, kultūros ir sporto ministerija apdovanojo A. Tapiesą Velaskeso prizu;
• 2006 m. apdovanotas Prancūzijos garbės legiono komandoro ordinu;
• 2010 m. dailininkui suteiktas kilmingųjų markizo titulas;

Publikacijos

A. Tapieso išleisti veikalai:

• 1969 m. Fregoli (kartu su poetu Joan Brossa);
• 1970 m. Nocturn matinal (kartu su poetu Joan Brossa);
• 1970 m. išleistas teoretinis veikalas La pràctica de l’art;
• 1974 m. − L’art contra l’estètica;
• 1977 m. publikuota dailininko autobiografinė knyga Memòria personal (Asmeniniai prisiminimai);
• 1985 m. publikuotas meno teorijos veikalas Per un art modern i progressista;
• 1993 m. − Valor de l’art;
• 1999 m. − El arte y sus lugares;
• 2010 m. − Memoria personal. Fragmento para una autobiografía (Obra escrita completa);

Kūrinių galerijos

Vikiteka: Antoni Tàpies – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• wikiart.org
• Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
• artnet.com
• A. Tapieso fondas Archyvuota kopija 2015-12-06 iš Wayback Machine projekto.
• artsy.net

Šaltiniai

• A. Tapieso biografija Bilbao Gugenheimo muziejaus svetainėje
• guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2014-10-24 iš Wayback Machine projekto.
• Encyclopaedia Britannica

Nuorodos

• Išplėstinė biografija A. Tapieso fondo svetainėje Archyvuota kopija 2015-12-06 iš Wayback Machine projekto.
• „The New York Times“
• lrytas.lt Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.