Andrusovo paliaubų sutartis

Andrusovo paliaubų sutartis − ATR ir Rusijos carystės sutartis, pasirašyta 1667 m. sausio 30 d. Andrusovo kaime netoli Smolensko. Ši ir Amžinosios taikos sutartis 1686 m. užbaigė 1654-1667 metų ATR-Rusijos karą.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Teritorijos, kurių ATR neteko pasirašiusi sutartį

Derybos

1666 m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Sutartį pasirašė iš ATR pusės – Jurgis Hlebavičius, iš Rusijos – Afanasijus Ordin-Naščiokinas.

Sutarties sąlygos

Numatyta:

• 13,5 metų trukmės paliaubos, kurių metu šalys turi sutarti „Amžinosios taikos“ sąlygas;
• ATR oficialiai Maskvai perdavė Smolenską, Černigovo vaivadiją, Starodubo pavietą, Seversko žemę, taip pat pripažino prijungimą prie MDK kairiakrantės Ukrainos;
• Maskva atsisakė užkariavimų LDK teritorijoje;
• dešniakrantė Ukraina ir šiandienos Baltarusijos teritorija liko ATR;
• Kijevas perduotas Maskvai dvejų metų laikotarpiui (nors ši jį išlaikė ir įtvirtino kaip savą 1686 m. Amžinosios taikos sutartimi, mainais sumokėdama 146 tūkst. rublių);
• Zaporožės kazokai perėjo į bendrą valdymą ir bendrą tarnavimą prieš žengiančias basurmanų pajėgas;
• šalys sutarė padėti kazokams, jeigu ukrainiečių žemės (valdomas MDK ar ATR) pultų Krymo totoriai;
• specialiuose straipsniuose nustatyta tvarka dėl kalinių sugrąžinimo, religinio turto ir žemių atribojimo;
• garantuota prekybos laisvė tarp Maskvos ir ATR, taip pat pasiuntinių diplomatinis imunitetas.