Alkmenė

Graikų mitologijoje Alkmenė arba Alkmena („mėnulio galia“) – Mikėnų karaliaus Elektriono dukra, Amfitriono žmona. Jos motina buvo Anakso, Amfitriono sesuo, Elektriono dukterėčia, arba Euridikė, Pelopo dukra. Ji buvo Ifiklio (tėvas Amfitrionas) ir Heraklio (tėvas Dzeusas) motina.

Alkmenė buvo Amfitriono žmona tremtyje, nors per neatsargumą nužudė jos tėvą. Kartu su Amfitrionu ji paliko Mikėnus ir apsigyveno Tėbuose^[1], kur Kreontas „apvalė“ jos vyrą už žmogžudystę. Tačiau Alkmenės aštuoni broliai buvo nužudyti per galvijų reidą ir ji prisiekė nemiegoti su Amfitrionu, kol už juos nebus atkeršyta.

Vyrui kovojant su telebojais, Alkmenės grožio pakerėtas Dzeusas apsilankė pas ją. Dzeusas pasivertė jos vyru, kai šio nebuvo, ir sustabdė Heliją, vieną naktį paversdamas trimis meilės naktimis. Kai vyras grįžo, ji taip pat nuo jo pagimdė Heraklio dvynį Ifiklą, jaunesnį viena diena. Ji tapo viena iš mitinių dvynių, kurių vienas mirtingas, o kitas – ne, motina. Šiuo atveju Heraklis buvo nemirtingas, o Ifiksas, tikrasis Amfitriono sūnus, buvo mirtingas. Amfitrionas bandė sudeginti Alkmenę už neištikimybę, bet Dzeusas atsiuntė liūtį.

Tuo metu, kai Alkmenė laukėsi Heraklio („Heros šlovė“), Hera, Dzeuso žmona, mėgino išvengti jo gimimo. Herai sukliudė Galantidė (Galanthis), Alkmenės tarnaitė, kuri pasakė, kad Alkmenė jau pagimdžiusi. Hera Galantiją pavertė žebenkštimi.

Vėliau jos vyras Amfitrionas kovojo ir žuvo mūšyje su minijais. Likusi našle pradėjo valdyti Tirintą. Mirus Herakliui ją persekiojo Euristėjas, todėl ji pabėgo pas atėniečius, kurie jį nugalėjo ir paėmė į nelaisvę. Pagal Euripido tragediją „Herakleidai“ Alkmenė pareikalavusi Euristėjo mirties. Alkmenė mirė grįžusi į Tėbus.

Po mirties Dzeuso liepimu Hermis pervedė ją į Palaimintųjų salas, kur ji ištekėjo už Radamanto.

Alkmenė buvo garbinama Tėbuose, Atikoje ir Atėnuose (kadangi buvo Heraklio motina).

Literatūra

1. Apolodoras. Biblioteka II 4, 6