Aizputė

Aizputė (seniau – Ožputė) – miestas Latvijoje, Pietų Kuršo savivaldybėje. 4207 gyventojai (2021 m.).^[1] Tai kompozitoriaus Pėterio Vasko gimtasis miestas.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Aizputė latv. Aizpute
Aizputė 56°42′0″ š. pl. 21°36′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Kuršas
Savivaldybė	Pietų Kuršo savivaldybė
Įkūrimo data	1378 (miesto teisės)
Meras	Aivars Šilis
Gyventojų (2021)	4 207
Plotas	6,88 km²
Tankumas (2021)	611 žm./km²
Altitudė	78 m
Pašto kodas	3456
Tinklalapis	www.aizpute.lv
Vikiteka	Aizputė

Istorija

IX a. dabartinėje Aizputės vietoje kuršiai pastatė Beidos pilį, iš kurios buvo valdoma Aizputės apylinkė. XIII a. kuršius užvaldė Livonijos ordinas ir 1248 (arba 1249) metais ordino magistras Dytrichas fon Greningenas liepė pastatyti Aizputėje mūrinę pilį. 1253 m., po Kuržemės padalijimo, Aizputė įėjo į Kuržemės vyskupijos sudėtį. Miesto teises Aizputei suteikė Kuržemės vyskupas Otas 1378 m. kovo 17 d.

XVI a. antroje pusėje prasidėjo Aizputės suklestėjimas. Sakos upės žiotyse pastatytas prekybos uostas. Po Švedų tvano Sakos uostas buvo uždarytas, ir tai susilpnino miesto ekonomikos pamatus.

1795 m. Aizputė kartu su Kuržemės hercogyste atiteko Rusijai.

1905 m. revoliucijos metu Aizputėje įvyko mūšis, kuriame buvo sumušta caro kariuomenė.

Sovietmečiu Aizputė prarado savo ankstesnę administracinę svarbą. Nuo apskrities centro (1819–1949) trumpam tapo rajono centru (1950–1962), o vėliau – paprastu miesteliu Liepojos rajone. 2009–2021 m. buvo Aizputės savivaldybės administracinis centras.

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Aizputė yra užmezgusi partnerystės ryšius:

• Švercenbachas, Šveicarija

Šaltiniai

1. Aizpute. Informācija par objektu, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021-07-08.

Nuorodos

• Miesto svetainė Archyvuota kopija 2008-07-05 iš Wayback Machine projekto.