Remove ads

Pirmasis Kinijos–Japonijos karas (1894 m. liepos 25 d. – 1895 m. balandžio 17 d.) – karinis konfliktas tarp Kinijos ir Japonijos, visų pirma kilęs dėl įtakos sferos Korėjoje plėtimo.[1][2]

Daugiau informacijos Data, Vieta ...
Pirmasis Kinijos–Japonijos karas

Data 1894 m. liepos 25 d. – 1895 m. balandžio 17 d.
Vieta Korėja, Mandžiūrija, Taivanas, Geltonoji jūra
Rezultatas Japonijos pergalė
Teritoriniai
pokyčiai
Čingų imperija perleidžia Taivaną, Penghu ir Liaodongo pusiasalį Japonijos imperijai.
Konflikto šalys
Kinija
Džiosonas
Japonijos imperija Japonijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Imperatorius Guangsu
Imperatorienė Cisi
Li Hongdžang
Godžongas
Imperatorius Meidži
Japonijos imperija Ito Hirobumi
Japonijos imperija Kodama Gentarō
Japonijos imperija Yamagata Aritomo
Japonijos imperija Nozu Michitsura
Japonijos imperija Ōyama Iwao
Japonijos imperija Itō Sukeyuki
Japonijos imperija Tōgō Heihachirō
Pajėgos
630 000 kareivių 240 616 kareivių
Nuostoliai
35 000 mirusių ir sužeistų 1122 mirę
3758 sužeisti
285 mirę nuo žaizdų
11 894 mirę nuo ligos
Uždaryti
Remove ads

Eiga

1885 m. Japonija pripažino Kinijos siuzerenitetą Korėjai, bet 1894 m., pasinaudodama tuo, kad Kinijos kariuomenė Korėjos vyriausybės birželio prašymu ėmėsi malšinti korėjiečių sukilimą, išlaipino savo kariuomenę Korėjoje ir įsakė ten vykdyti jai naudingas reformas.[2] Kinijai ir Korėjai nepaklusus, 1894 m. rugpjūčio 1 d. Japonija paskelbė Kinijai karą ir įsiveržė į jos teritorijas iš šiaurės rytų pusės.[2] Kinijos vyriausybė suskubo ieškoti diplomatinės paramos iš Vakarų, bet pastangos buvo perniek. Japonija, netiesiogiai Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų remiama, kariavo toliau.[2]

Po daugiau nei šešis mėnesius trukusios nenutrūkstamos Japonijos sausumos ir jūrų pajėgų sėkmės ir Veihajaus uosto netekties, 1895 m. vasario mėn. Čingų vyriausybė kreipėsi dėl taikos su Japonija sudarymo. 1895 m. balandžio 17 d. pasirašytos Šimonoseki sutarties sąlygomis Kinija oficialiai pripažino Korėjos nepriklausomybę (faktiškai ji tapo Japonijos protektoratu), perleido Japonijai teises į Liaodongo pusiasalį, Peskadorų ir Taivano salas, sutiko sumokėti kontribuciją bei padaryti ekonominių nuolaidų ir suteikti privilegijų, kuriomis Kinijoje naudojosi Vakarų valstybės.[2] Rusijai, Prancūzijai ir Vokietijai spaudžiant, Liaodongą teko grąžinti.

Remove ads

Pasekmės

Karas atspindėjo Čingų dinastijos bandymų modernizuoti savo karines pajėgas ir atsikratyti grėsmės jos suverenitetui nesėkmę, ypač lyginant su Japonijoje sėkminga Meidži restauracija. Pirmą kartą istorijoje Japonija persvėrė įtakos sferą Rytų Azijos regione savon pusėn.[3] Po šio karo Korėjoje sustiprėjo Japonijos įtaka.

Čingų dinastijos prestižui ir tradicinei santvarkai buvo suduotas didžiulis smūgis. Korėjos, kaip vasalės, netektis buvo tokia žeminanti, jog sukėlė precedento neturėjusį visuomenės pasipiktinimą. Po šio pralaimėjimo šalis paniro į politinę suirutę, kuri pasibaigė 1911 m. įvykusia Sinhajaus revoliucija.

Sėkmingas pasirodymas kare buvo viena prielaidų Japonijos karui su Rusija.[2]

Remove ads

Šaltiniai

Literatūra

Wikiwand in your browser!

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.

Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.

Remove ads