Remove ads
55.3100°š. pl. 22.0322°r. ilg.
 | |
|---|---|
 | |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Tauragės |
| Savivaldybė | Tauragės rajonas |
| Gyvenvietė | Žygaičiai |
| Adresas | Bažnyčios g. 18 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1863 m. |
| Stilius | istorizmas |
Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
Žygaičių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Žygaičių miestelyje, prie kelio 199 Tauragė–Žygaičiai–Vainutas , Ežeruonos (Jūros dešiniojo intako) dešiniajame krante. Istoristinė, turi neoromaninės architektūros bruožų.
Remove ads
Manoma, kad Žygaičiuose 1608 m. pastatyta koplyčia, 1785 m. – bažnyčia. Ji XIX a. vid. sudegė. Klebono Vincento Norvaišo rūpesčiu 1861 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1862 m. įkurta parapija. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. Klebono Motiejaus Petronio rūpesčiu 1908 m. apmūrytas šventorius, nišose įrengtos gipsinės Kryžiaus kelio stotys.
1868–1869 m. klebonas Vincentas Norvaišas redagavo ir rengė spaudai Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus rankraščius. 1871 m. ištremtas į Tomsko guberniją.
Bažnyčios bokšte du varpai - vienas lietas 1772 m., kitas 1875 m. Varšuvoje.
Remove ads
Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninės architektūros bruožų, halinė, stačiakampio plano, su bokšteliu. Viduje įrengtas trijų mūrinių altorių ansamblis. Dabartiniame interjere esanti XIX a. antrojoje pusėje sukurta puošyba derinta su išsaugotais nuo gaisro senaisiais XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios dirbiniais. Šventoriaus tvora ažūrinio mūro.
Bažnyčia neabejotinai projektuota profesionalaus architekto. Motiejus Valančius Žygaičių, Vainuto ir Truikinų (Aleksandrijos) bažnyčias priskiria „žemaičių architektui“ Kalėdai, apie kurį, deja, žinomi tik pavieniai faktai.[1]
Bažnyčios bokšte įkelti du žalvariniai varpai. Vienas, galbūt priklausęs senajai bažnyčiai, nulietas 1772 m. Antrąjį varpą naujajai mūrinei šventovei 1875 m. parūpino Antano Zvalinskio dirbtuvė Varšuvoje.[1] Šventoriuje stovi 1934 m. statytas paminklas šventiesiems 1934-iesiems metams atminti, liudijantis, kad tais metais Lietuva pasiaukojo Švč. Jėzaus Širdžiai.[1]
Remove ads
Šoninis fasadas
Tvoros ir langų angų dermė
Šventorius su kryžiumi ir pastatu kampe
Skulptūra ant koplytėlės (1934 m.)
Šoninio bokštelio kryžius
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads