Žemaitės literatūrinė premija

Žemaitės literatūrinė premija – viena prestižinių Lietuvos literatūrinių premijų, skiriama už per dvejus praėjusius kalendorinius metus atskira knyga išleistą grožinę prozą, publicistiką kaimo tematika arba už monografijas apie žinomus kraštiečius.

Premija

Žemaitės literatūrinė premija už geriausią metų grožinę prozą kaimo tematika pradėta teikti 1966 m. Ją įsteigė tuometinis Kelmės rajono Žemaitės kolūkis. Pirmąja premija už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“ buvo apdovanotas rašytojas Juozas Baltušis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir iširus kolūkiams, trejus metus premija nebuvo teikiama. 1994 m. rajono savivaldybė nutarė tęsti tradiciją ir atgaivino premijos skyrimą. Pirmąja nepriklausomos Lietuvos Žemaitės literatūrinės premijos laureate tapo rašytoja Vanda Juknaitė už romaną „Šermenys“.

Premija teikiama birželio mėnesį Užventyje, Ušnėnuose, Kelmėje ir kitur, pažymint rašytojos Žemaitės gimimo metines. Steigėjas Kelmės rajono savivaldybės taryba. Kūrinius premijai gali siūlyti leidyklos, įvairios kūrybinės bei visuomeninės kultūrinės organizacijos, kultūros įstaigos bei patys autoriai. Kūriniai iki balandžio 1 d. pristatomi Kelmės rajono savivaldybės sudarytai Komisijai literatūrinėms premijoms skirti, leidžiamiems literatūros kūriniams vertinti ir jų leidimo eilės tvarkai nustatyti. Su kandidatų kūriniais komisija susipažįsta ir juos apsvarsto iki gegužės 15 d.

Žemaitės literatūrinė premija – 2000 eurų. Laureatas apdovanojamas ir vardine tautine juosta bei premiją liudijančiu dokumentu.^{[1] [2]}

Premijos laureatai

Metai	Laureatas	Kūrinys
1966 m.	Juozas Baltušis	už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“.
1967 m.	Algirdas Pocius	už apsakymą „Tik du sūnūs“.
1968 m.	Vytautas Rimkevičius	už knygą „Kaimo kronikos“.
1969 m.	Raimondas Kašauskas	už apysaką „Žaizdos“.
1970 m.	Vytautas Bubnys	už knygą „Gegužės nemigą“.
1971 m.	Juozas Aputis	už apsakymą „Erčia, kur gaivus vanduo“.
1972 m.	Mykolas Sluckis	už knygą „Merginų sekmadienis“.
1973 m.	Romualdas Granauskas	už apsakymą „Vidudienio dalgis“.
1974 m.	Algimantas Zurba	už apsakymus kaimo tematika iš rinkinio „Keistuolių miestas“.
1975 m.	Rimantas Šavelis	už apsakymus „Kopėčios“ ir „Paparčių pavėsy“, t. p. apsakymų rinkinį „Palei žalią krantą“.
1976 m.	Bitė Vilimaitė	už apsakymų kaimo tematika rinkinį „Obelų sunki našta“ bei apsakymų ciklą apie Žemaitę.
1977 m.	Kazys Saja	už knygą „Po to, kai jie pavirto medžiais“.
1978 m.	Antanas Miškinis	už knygą „Žaliaduonių gegužė“.
1979 m.	Adolfas Sprindis	už knygą „Povilas Višinskis“.
1980 m.	Bronius Radzevičius	už 2 dalių romaną „Priešaušrio vieškeliai“.
1981 m.	Vladas Dautartas	už knygą „Senojo gluosnio pasaka“.
1982 m.	Ema Mikulėnaitė	už apysaką „Ona“.
1983 m.	Anielius Markevičius	už knygą „Vienaragio išdaigos“.
1984 m.	Eugenijus Ignatavičius	už knygą „Ir namų amžinoji šviesa“.
1985 m.	Viktoras Brazauskas	už knygą „Nežinomų artistų gyvenimas“.
1986 m.	Birutė Baltrušaitytė-Masionienė	už novelių rinkinį „Lieptai“.
1987 m.	Antanas Čalnaris	už knygą „Šeštadienio naktys žemuogių miške“.
1988 m.	Danielius Mušinskas	už knygą „Šviesa virš Tausalo“.
1989 m.	Liudvikas Gadeikis	už prozos rinkinį „Basas“.
1990 m.	Antanas Ramonas	už novelių rinkinį „Lapkričio saulė“.
1994 m.	Vanda Juknaitė	už romaną „Šermenys“.
1995 m.	Vytautas Girdzijauskas	už knygą „Laiškai iš nelaisvės namų“.
1996 m.	Ričardas Kalytis	už romaną „Verksmo vieta“.
1997 m.	Birutė Jonuškaitė-Augustinienė	už apsakymų rinkinį „Rugių laukas“.
1998 m.	Jolita Skablauskaitė	už romaną „Mėnesienos skalikas“.
1999 m.	Leonas Zaleckis	už knygą „Būtoji diena“.
2000 m.	Renata Šerelytė	už romaną „Ledynmečio žvaigždės“.
2001 m.	Juozas Šikšnelis	už knygą „Kryžiau žalio medžio“.
2002 m.	Ignas Viršintas	po mirties
2003 m.	Algimantas Zurba	už romanų trilogiją „Savūnė“; „…eina“; „…jai tešviečia“, antrą kartą
2004 m.	Violeta Šoblinskaitė	už romaną „Vilkų marti“.
2005 m.	Icchokas Meras	už apsakymų knygą „Stotelė vidukelėj“.
2006 m.	Eugenijus Ignatavičius	už apsakymų rinkinį „Obelis katedros aikštėje“, antrą kartą
2007 m.	Leonardas Gutauskas	už romaną „Sapnų teologija“
2008 m.	Henrikas Algis Čigriejus	už novelių knygą „Varna braukia ašarą“
2010 m.	Marcelijus Martinaitis	už knygą „Mes gyvenome: biografiniai užrašai“
2012 m.	Vladas Kalvaitis	už novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“
2014 m.	Romas Sadauskas	už eseistinį romaną „Gyvenimas prie vieškeluko“
2016 m.	Aldona Ruseckaitė	už biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“
2018 m.	Mindaugas Jonas Urbonas	už novelių rinkinį „Dvasių urna“
2020 m.	Nijolė Kliukaitė-Kepenienė	už romaną „Rupaus malimo“
2022 m.	Rimantas P. Vanagas	už knygą „Skiedrų ganytojas“