From Wikipedia, the free encyclopedia
Žaibolaidis, perkūnsargis – įrenginys, saugantis statinius, elektrinius įrenginius nuo žaibo smūgių. Žaibolaidis turi ploną metalinį strypą su smailiu galu (strypinis žaibolaidis) arba lyną (lyninis žaibolaidis), kurie įrengti virš arba šalia saugomo statinio, ir įžeminimo įrenginį, kurio varža ne didesnė kaip 10–40 Ω. Žaibo nutiesiamajam keliui artėjant prie žemės, atsakomoji žaibo išlydžio gija iš žaibolaidžio iššoka lengviau nei iš saugomo objekto, nes žaibolaidis yra aukščiau saugomo objekto ir žaibolaidžio elektrinė varža mažesnė nei saugomo objekto. Strypinio žaibolaidžio apsaugos zona yra maždaug kūgio, kurio viršūnės kampas 45°, formos, lyninio – trikampės prizmės, kurios viena briauna sutampa su lynu, formos.
Žaibolaidį atstoja įžemintas metalinis pastato stogas.
Patalpoms, kuriose gali susidaryti sprogiųjų mišinių, dulkių, garų, dujų, apsaugoti nuo žaibo įruošiami atskirai nuo patalpų stovintys strypiniai žaibolaidžiai.[1]
JAV žaibolaidį 1749 m. išrado Benžaminas Franklinas, Europoje – Václav Prokop Diviš 1750-1754 m.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
