Šaudymas

Šaudymas – karyboje tai šaunamųjų ginklų naudojimas (parakiniai šaulių ginklai, artilerija, raketos, torpedos ir kt.).

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ugnies (šaudymo) paskirtis

• Ja naikinama:
  • priešo gyvoji jėga (kareiviai)
  • karinė technika,
  • įtvirtinimai (bunkeriai, dotai, apkasai),
  • karinė infrastruktūra (pakilimo ir leidimosi takai, degalų vamzdynai, keliai, prieplaukos, kareivinės ir kt.), ryšių įranga
  • civiliniai taikiniai
• Ja (trikdomoji ugnis) varginami priešo kareiviai, net jei sprogimai nenaikina gyvosios jėgos, technikos ar įrengimų
• Ji gali būti panaudota maskavimui (pvz., šaudymais dūminiais sviediniais)
• Ja gali būti apsunkinamas judėjimas:
  • tam tikra teritorija minuojama naudojant kasetinius minuojančius šaudmenis
  • padegama sausa žolinė augmenija, krūmai ar miškas, kuriuo juda priešininkas
  • kalnuose sukeliamos grunto ar sniego lavinos

Parengtose operacijose ugnis būna suplanuota, numatytos šaudymo pozicijos ir jų keitimas, apšaudomi taikiniai, šaudmenų rūšys ir panaudojamas jų kiekis. Kitais atvejais (pvz., nelauktai susidūrus su priešu) ugnis būna improvizuota, naudojant turimas priemones ir išnaudojant aplinkybes.

Ugnies rūšys

Durklinė ugnis

Priešas nelauktai ir intensyviai apšaudomas iš kulkosvaidžių ir kitų automatinių ginklų ar sutelkta artilerijos ugnimi iš nedidelio nutolio, viena kryptimi

Frontalioji ugnis

Priešas apšaudomas artilerijos ir/ar tankų pabūklais, šaulių ginklais iš priekio, statmenai į priešo kovos rikiuotės frontą

Kryžminė ugnis

Vienas taikinys – pavienis objektas (kareivis, automobilis, tankas ir kt.) ar objektų grupė (pvz., padalinys kovos rikiuotėje) – apšaudomas mažiausiai iš dviejų skirtingų pusių.

Masinė ugnis

Priešą apšaudo visos ar beveik visos turimos junginio artilerijos jėgos. Apšaudoma užklotine ugnimi ar padalijus taikinius artilerijos atskiriems artilerijos daliniams (pulkams, divizionams, baterijoms, pavieniams pabūklams). Siekiama nuslopinti ar sunaikinti priešą per kuo trumpesnį laiką, minimizuojant jo gebėjimą pasipriešinti ar išvengti apšaudymo pasekmių.

Sutelktinė ugnis

Vienu metu panaudojant visas turimas jėgas arba didelę jų dalį apšaudomas vienas taikinys arba taikinių grupė. Jį sunaikinus ar nuslopinus sutelktinė ugnis gali būti perkelta į kitą taikinį (taikinių grupę).
Sutelktinė ugnis būna:

• artilerijos – antžeminės, prieštankinės, laivų, zenitinės arba tankų ar kovos mašinų patrankų
• šaulių ginklų – šaudant kareivių ginklais (kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais, šautuvais), taip pat kovos mašinų kulkosvaidžiais, automatinėmis mažo kalibro patrankomis, automatiniais granatsvaidžiais.

Tankioji ugnis

Šaudoma iš vieno pabūklo ar nedidelės jų grupės išnaudojant didžiausią šaudymo spartą, bet neprarandant taiklumo.

Trikdomoji ugnis

Priešas apšaudomas retais šūviais ar trumpomis jų serijomis. Apšaudant gali būti keičiami apšaudomi taikiniai ar plotai. Tarpai tarp šūvių ar šūvių serijų paprastai nevienodi. Tokios ugnies paskirtis – varginti priešo kareivius.

Ugnis į sparną

Šaudoma į priešo kovos rikiuotės sparną. Taip apšaudant priešo tankus ir kitas šarvuotas mašinas ar priešo laivus ugnis būna efektyvesnė, kadangi kovos technikos šoninė projekcija didesnė negu frontalioji, o ir patys šonai paprastai menkiau šarvuoti negu priekis.
Sparninė (flanginė) ugnis prieš priešo kovos rikiuotę paprastai leidžia efektyviau naikinti gyvąją jėgą ir kovos techniką, kadangi puolant stengiamasi išnaudoti vietovėje esančias priedangas, o nuo netikėtos šoninės ugnies nesislepia.
Žygio kolonų apšaudymas iš šonų leidžia vienu metu apšaudyti visus taikinius, mažinant šansus, kad šie suras priedangą ar spės atsisukti priekiu (pvz., tankai).

Užklotinė ugnis

Sutelktinės artilerijos ugnies atmaina, kai apšaudomas tam tikras didelis plotas, kuriame yra ar spėjamai yra priešas. Norint pasiekti visą plotą, šaudant kas kiek laiko keičiamos taikiklio nuostatos.

Draugiška ugnis

Draugiška ugnis – tai nepageidautina ugnis, atvejis, kai saviškiai ar sąjungininkai apšaudo saviškius. Draugiškos ugnies priežastys:

• Nežinoma, kad tam tikroje teritorijoje yra savos pajėgos
• Kareiviai ar kovos technika pastebima, bet neatpažįstama, kad tai savi (nepažįstama sąjungininkų uniforma, kovos technika, nesuveikia savas – svetimas atpažinimo sistema).
• Supainiojamos taikinio koordinatės (pvz., netiksli žvalgyba ar netiksliai žinoma pabūklų pozicija)
• Greitai besikeičianti padėtis – nespėjus atidengti ugnį priešas pasitraukia, o jo vietą užimi savi daliniai.
• Artimos savų ir priešo kareivių (dalinių) pozicijos ir netaikli (dėl menkos taikytojų kvalifikacijos ir kitų priežasčių) įgulų ugnis.

Kartais draugiška ugnis būna tyčinė – pvz., beviltiškoji padėtyje atsidūrusi kareivių ar tankų grupė paprašo apšaudyti plotą, kuriame yra jie patys, tikintis, kad priešui bus padaryta didesnė žala, nei jiems.