From Wikipedia, the free encyclopedia
Zoltán Kodály (1882 m. gruodžio 16 d. Kečkemėte – 1967 m. kovo 6 d. Budapešte) – vengrų kompozitorius, etnomuzikologas, muzikos pedagogas, kalbininkas ir filosofas. Sukūrė Kodalio muzikinį ugdymo metodą.
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Zoltán Kodály | |
---|---|
Zoltán Kodály 1930 m. | |
Gimė | 1882 m. gruodžio 16 d. Kečkemėtas, Vengrijos karalystė |
Mirė | 1967 m. kovo 6 d. (84 metai) Budapeštas, Vengrija |
Veikla | kompozitorius, etnomuzikologas, muzikos pedagogas |
Išsilavinimas | Ferenco Listo muzikos akademija |
Žinomas (-a) už | Psalmus hungaricus (1923), Janošas Haris (1925 - 1926), Galantos šokiai (1933), koncertas orkestrui (1939 - 1940) |
Parašas | |
Gimė Kečkemėte, Vengrijoje. Vaikystėje išmoko groti smuiku. 1900 m. įstojo į Budapešto universiteto Kalbų katedrą ir tuo pat metu pateko į Hanso von Kösslerio kompozicijos klasę Karališkojoje Vengrijos muzikos akademijoje. Baigęs mokslus, metus studijavo Paryžiuje.[1]
1905 m. lankėsi atokiuose kaimuose, rinkdamas dainas ir įrašydamas jas į fonografo cilindrus. 1906 m. parašė disertaciją apie vengrų liaudies dainą „Strofinė konstrukcija vengrų liaudies dainoje“. Maždaug tuo metu Kodalis susitiko su kolega kompozitoriumi ir tėvynainiu Bélu Bartóku, kurį supažindino su kai kuriais liaudies dainų rinkimo metodais. Jiedu tapo viso gyvenimo draugais.
Kodalis iki 1923 m. nesulaukė didžiulės sėkmės. Tais metais koncerte, skirtame Budos ir Pešto sujungimo penkiasdešimtmečiui paminėti, pirmą kartą atliktas vienas žinomiausių jo kūrinių Psalmus Hungaricus (ta pačia proga įvyko Bartóko šokio siuitos premjera).
1958 m. lapkritį, po 48 santuokos metų, mirė pirmoji Kodalio žmona Emma.[2] 1959 m. gruodį Kodály vedė Sarolta Péczely.
1966 m. gastroliavo JAV ir skaitė specialią paskaitą Stanfordo universitete, kur jam dalyvaujant buvo atliekama dalis jo muzikos.[3]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.