Vodų kalba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli (ˈvɑdʲːɑː ˈt͡ʃeːli)[2] arba mā tšēli (ˈmɑː ˈt͡ʃeːli) 'žemės kalba'[3]) – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.[4] Priklauso pietiniam Baltijos finų kalbų pogrupiui, kilusiam iš Uralo prokalbės.
Vodų kalba vaďďā tšēli | |
Kalbama | Rusija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 6 – 10 (2011)[1] |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
Kilmė | Uralo prokalbė |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | - |
Kalbos kodai | |
ISO 639-2 | vot |
ISO 639-3 | vot |
SIL | ? |
Vodų kalba artimiausia estų kalbos šiaurės rytų tarmėms.[2][3]
Šiuo metu kalba yra prie išnykimo ribos, nes beveik visi vodų kalbos vartotojai jau 2011 m. buvo vyresniosios kartos žmonės (jauniausias kalbos vartotojas tų metų duomenimis gimęs 1938-aisiais), kasdieniame gyvenime vodai verčiasi rusų kalba.[1]
Nuo 1994 m. Sankt Peterburge rengiami vodų kalbos mokymo kursai.[5] Nuo 2011 m. Tartu universitetas Krakoljės (Je̮ge̮perä) kaime organizuoja kasmetines vodų kalbos vasaros stovyklas.[6]
Išskiriamos vakarų, rytų ir Kurovicų (Kukkuzi) tarmės. Kitados buvo susidariusi krievinių tarmė. Vadinasi, iš viso išskiriama ketvertas tarmių.[4] Visi dabartiniai kalbos vartotojai kalba vakarų tarme. Rytinė tarmė išnyko greičiausiai XX a. septintajame dešimtmetyje, o Kurovicų tarmė – XX a. devintajame dešimtmetyje.[7]