Virvelinės keramikos kultūra
From Wikipedia, the free encyclopedia
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra[1] – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m. pr. m. e. paplitusi didžiulėje Europos teritorijoje nuo Volgos rytuose iki Reino vakaruose, kurioje dabar yra Latvija, Lietuva, Kaliningrado sritis, Lenkija, Vokietija, Danija, Vakarinė Estija, Čekija, Slovakija, Šiaurės Ukraina, Vakarų Rusija, pietinė Švedija ir vakarinė Suomija.
Virvelinės keramikos kultūra | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
![]() | ||||||
Dab. valstybės | Vokietija, Čekija, Slovakija, Danija, Švedija, Kaliningrado sritis, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Lenkija, Baltarusija, šiaurės Ukraina | |||||
Amžius | Neolitas | |||||
Lingvistinė grupė | indoeuropiečiai | |||||
Lokalūs variantai | Pamarių, Vidurio Padnieprės, Fatjanovo, Balanovo ir kt. | |||||
![]() |
Šios kultūros susiformavimas siejamas su indoeuropiečių plitimu iš rytų į vakarus.