Virvė

Virvė – lankstus ilgas cilindrinis tekstilės gaminys, susuktas, suvytas arba supintas iš siūlų, verpalų gijų, pusverpalių. Virvę sudaro iš įvairių medžiagų gaminami siūlai, tankiai suvyti tarpusavyje. Dėl tokios sandaros virvė yra tvirta, lanksti ir gali atlaikyti didelį svorį.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tradiciškai virvės gaminamos iš pluoštinių augalų pluošto – kanapių, linų, medvilnės, koiro (kokoso pluošto), džiuto, sizalio, šiaudų. Dabar virvės dažniausiai vejamos iš sintetinio pluošto – polipropileno, nailono, poliesterių, polietileno, aramidų ir kt. Taip pat gaminamos ypač tvirtos metalinės virvės – trosai. Virvė vejama iš plonų gijų į vieną stambesnę giją, tada kelio stambesnės gijos suvejamos tarpusavyje. Gijų gausa padeda tolygiau paskirstyti svorį ir didina virvės keliamąją galią.

Virvių panaudojimas labai platus. Jos visų pirma naudojamos keliant, tempiant, kabinant įvairius daiktus, taip pat surišimui, pririšimui, įvairių agregatų valdymui.

Jau priešistoriniais laikais naudoti įvairių augalų stiebai, šakos daiktų tvirtinimui, kėlimui. Tuomet ir sugalvota, kad keletą tokių stiebų galima suvyti tarpusavyje taip padidinant jų patvarumą. Virvių žymių Europos keramikoje randama jau prieš 28 tūkst. metų. Lasko urve, datuojamame 15 tūkst. m. pr. m. e., rasta suakmenėjusių virvių liekanų. Egiptiečiai jau buvo įvaldę virvių pynimo techniką, jas pynė daugiausia iš vandens augalų. Taip pat naudotas datulių pluoštas, žolė, linai, papirusas, oda, gyvūnų plaukai. Kinijoje virvėms gaminti naudotas kanapių pluoštas. II–I tūkstm. pr. m. e. virvių vijimas buvo paplitęs daugelyje kraštų.

Virvių gausa senoviniame laive
Virvių vijimo mašina
Egiptietiška virvė (II tūkstm. pr. m. e.)
Metaliniai trosai