From Wikipedia, the free encyclopedia
Vidurio Atlanto kalnagūbris – išilgai visą Atlanto vandenyną kertanti povandeninė kalnų grandinė; Vandenyno vidurio kalnagūbrio dalis. Ilgis viršija 18 000 km ir tęsiasi iš šiaurės nuo Arkties iki antarktinių vandenų. Didžiausią plotį pasiekia ties Azorais ir į pietus nuo 30 ° p. pl.
Pagrindinės dalys: Knipovičiaus, Monos, Jan Majeno, Reikjaneso, Šiaurės Atlanto, Pietų Atlanto, Afrikos-Antarktidos.
Išilgai ir skersai suskaidytas lūžių (ypač šiaurėje). Lūžių susikirtimo vietose susidarę gilūs loviai. Viršutinį kalnų sluoksnį sudaro oligoceno-kvartero toleitiniai bazaltai su karbonatinių uolienų tarpsluoksniais, apatinį – juros-oligoceno amfibolitai ir ofiolitai (nuo anortozitų iki ultrabazitų). Kalnagūbrio pietinės pusės šlaituose yra veikiančių povandeninių ugnikalnių. Dalis jų sudaro salas (Dangun Žengimo, Šv. Elenos, Tristano da Kunjos).[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.