Tyro šekelis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Tyro šekelis, kitaip Tyro tetradrachma – Tyro moneta, kuri Romos imperijoje buvo naudojama kaip mokėjimo priemonė, kuria buvo galima mokesčius šventyklai Jeruzalėje. Spėjama, kad būtent šios monetos buvo tie sidabriniai, kuriais buvo sumokėta Judui Iskariotui (garsieji 30 sidabrinių).
Ant monetų buvo atvaizdas finikiečių dievo Melkarto arba Baalo, kurį graikai laikė Herakliu, o žydai - Belzebubu. Dievas turėjo lauro vainiką, kas atspindėjo jo vaidmenį Tyro žaidynėse ir Olimpinėse žaidynėse.[1]
Tyro šekeliai buvo kaldinami Izraelyje, bet romėnai reikalavo, kad ant jų būtų atvaizduotas Tyro dievo atvaizdas, kad išvengtų kaltinimų, kad žydams suteikta autonomija.[2] 66 m. Pirmojo žydų sukilimo metu Tyro šekeliai buvo pakeisti kitais pinigais.
Tyro šekelis svėrė keturias Atėnų drachmas (apie 14 g), t.y,, daugiau kaip ankstesnis 11 g Izraelio šekelis. Atliekant to meto religines prievoles šie šekeliai buvo laikomi lygiaverčiais.[3]
Romos sidabro monetos buvo 800 prabos sidabro, o Tyro šekeliai buvo 940 prabos ar grynesnio sidabro. Jeruzalėje mokant mokesčius buvo reikalaujama mokėti Tyro šekeliais, bet Tyro šekelius reikėdavo pas šventyklos pinigų keitėjus pakeisti į monetas su šventyklos patvirtintais atvaizdais.[4][5][6]