Paprastasis tulžys

Tulžys (Alcedo atthis) – tulžinių (Alcedinidae) šeimos paukštis.

Daugiau informacijos Alcedo atthis Apsauga: 3(R) – Reta rūšis, Apsaugos būklė ...

Alcedo atthis
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis

Tulžys (Alcedo atthis)

Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žalvarniniai paukščiai ( Coraciiformes)
Šeima:	Tulžiniai ( Alcedinidae)
Gentis:	Tulžiai ( Alcedo)
Rūšis:	Tulžys ( Alcedo atthis)

Binomas

Alcedo atthis
Linnaeus, 1758

Tulžio paplitimas:

  Perimvietės
  Laikosi visus metus
  Žiemavietės

Uždaryti

Tai trumpauodegis ir ilgasnapis paukštis, nežymiai didesnis už žvirblį.

Patino ir patelės kūno viršutinė pusė ryškiai žaliai mėlyna. Galva ir sparnų dengiamosios plunksnos su tamsesniais dryželiais. Antuodegis mėlynas, blizgantis. Gerklė balsva, po akimis ir virš jų didelės rudos dėmės. Visa apatinė kūno pusė ryškiai ruda. Snapas juosvas. Kojos ryškiai raudonos, rainelė ruda. Jaunikliai ne tokie ryškūs.

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Švediją, Suomių įlanką, Volgos aukštupį, pietinį Uralą, Jenisejaus aukštupį, Užbaikalę, Ochotsko jūrą. Pietuose arealas tęsiasi iki pietrytinių ir pietinių Azijos pakrančių, Irako, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, Britų, Zondo salose.

Žiemoja vakarinėje ir pietinėje arealo dalyse.

Lietuvoje neretas, tačiau ne visur aptinkamas. Dažnesnis pietrytinėje ir rytinėje šalies dalyje.

Tylus, atsargus paukštis, žmogaus arti neprisileidžia. Laikosi prie vandens: čia gaudo grobį, pakrantėse kasa urvelius, kuriuose krauna lizdą ir peri. Net migruodami nenutolsta nuo vandens telkinių.

Didžiąją laiko dalį tupi nejudėdami ant šakos ar ant kokio nors iš vandens išlindusio daikto. Dažnai pastebimas ant lieptų turėklų, po tiltais. Pamatę grobį, ištempia kaklą ir puola žemyn. Trumpam dingta po vandeniu, bet netrukus vėl išnyra.

Kojos trumpos, todėl žeme juda blogai, daugiausia skraido. Mažais žingsneliais eina tik urvelio landa iki lizdo. Urvelius irgi kasa kojomis.

Nemėgsta giminaičių kaimynystės, todėl laikosi pavieniui, išskyrus dauginimosi laikotarpį. Aktyviai saugo savo teritoriją visais metų laikais. Užklydėlį puola garsiai šaukdami.

Monogamai. Poruotis pradeda ankstyvą pavasarį. Peri pavienėmis poromis, urvuose. Dažnai tuo pačiu urveliu naudojasi kelerius metus. Dažniausiai urveliai iškasami molingoje arba smėlingoje dirvoje. Įsikuria ir dirbtinėse lizdavietėse.

Kiaušinius deda ant žemės, retkarčiais lizdo kameroje būna keletas šapelių ar sausos žolės. Deda apytikriai 6, beveik apvalius kiaušinius. Peri apie 20 dienų, daugiausia patelė. Patinas tuo laiku baigia rausti anksčiau pradėtus urvelius antrai vadai. Jaunikliai lizde išbūna apie 25 dienas, juos maitina abu tėvai. Per metus tulžiai išveda dvi, rečiau tris vadas.

Minta smulkia žuvimi, varliagyviais, vabzdžiais, vėžiagyviais ir kitais bestuburiais, jų lervomis.

Pagautą žuvį daužo į medžio šaką, kad auka apsvaigtų.