Trąšos
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Trąšos – medžiagos, kurios įterptos į dirvą, gerina augalų augimą ir vystymąsi.[1] Trąšos veikia dviem būdais – tiekdamos augalų paimamas mineralines medžiagas ir gerindamos dirvožemio struktūrą.
Trąšos skirstomos į tris pagrindines grupes: organines, mineralines ir bakterines.
Pirmoji Lietuvoje trąšų gamykla „Artojas“, buvo Klaipėdoje, veiklą pradėjusi 1928 m. Gamino sieros rūgštį ir superfosfatą. Gamyklos apimtis buvo 50 tūkst. tonų superfosfato per metus. „Artojas“ savo veiklą sustabdė 1951 m.
Lietuva, būdama Tarybų Sąjungos nare, buvo įtraukta į chemizavimo programą. 1959 m. pradėtas statyti Kėdainių chemijos kombinatas,[2] kuris po privatizacijos 1996 m. spalio 30 d. buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę „Lifosa“.
Tai augalų maisto elementai, kurie yra ne mineraliniuose junginiuose, bet organinėse medžiagose. Kad augalai galėtų naudoti organines trąšas, pirmiausia dirvos mikroorganizmai jas turi suskaidyti. Skaidymo metu vyksta:
Organinių trąšų rūšys:
Gaminamos iš mineralų, uolienų pramoniniu būdu. Jos skirstomos į makroelementines (pagrindines) ir mikroelementines.
Makroelementinės (pagrindinės) – tai dažniausiai augalams naudojamos trąšos. N – azotas, P – fosforas, K – kalis. Makroelementinių trąšų grupės:
Mikroelementinės trąšos – jų augalams reikia mažai, bet be jų augalai negali normaliai vystytis.
Tai išauginta bakterijų masė (sporos), reikalinga naudingai mikroflorai dirvoje sudaryti, pvz., nitraginas.
.jpg)
Azoto
Fosforo
Kalio
Kompleksinės
Sudėtinės
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
