Timūridų imperija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Timūridų imperija (pers.تیموریان) – XIV–XVI a. daugiatautė musulmoniška imperija, įkurta karvedžio Timūro. Ją valdžiusi dinastija (nuo 1405 m.) vadinta Timūridais.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
تیموریان Timūridų imperija | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Timūridų imperija klestėjimo laikotarpiu | ||||
Sostinė | Samarkandas, Heratas | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Istorija | ||||
- Įkūrimas | 1370 m., 1370 | |||
- Užkariauta | 1526 m. | |||
Imperijos kultūrinis ir politinis centras buvo istoriniuose Sogdo ir Baktrijos regionuose (dab. vakarų Uzbekija, Tadžikija ir šiaurės Afganistanas). Imperijos sostinės buvo Samarkandas ir Heratas. Tačiau klestėjimo laikais (pradiniu laikotarpiu) jos teritorija apėmė visą Vidurinę Aziją, Afganistaną, Persiją, bei dideles Pakistano, Indijos, Mesopotamijos, Anatolijos, Kaukazo dalis. Timūridų imperija žlugo XVI a., užkariauta Uzbekų karvedžio, tolimo Čingischano giminaičio Muchamado Šeibanio.
Timūridų imperijos atšaka yra Indijos Mogolų imperija. Ją įkūrė Timūro palikuonis, Timūridų karvedys Babūras, XVI a. užkariavęs Indiją.