Stygų dvilypumas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Stygų dvilypumas – tam tikra simetrijų fizikoje teorinė grupė, įgalinanti sujungti skirtingas superstygų teorijas. Tai buvo vienas iš svarbiausių atradimų antrosios superstygų revoliucijos metu, padėjęs sujungti visas penkias superstygų teorijas į vieną – M-teoriją.
Visos superstygų teorijos yra susietos tam tikromis transformacijomis, vadinamomis dvilypumais. Tai reiškia, kad jei dvi teorijos yra susietos dvilypumo transformacija, tai viena teorija gali būti išreikšta per kitą teoriją ir turėti tas pačias savybes. Paprastai pasakius, dvi teorijos yra tiesiog skirtingi to paties reiškinio matematiniai aprašai.
Teorijoje nagrinėjami du dvilypumų tipai: T-dvilypumas, nusakantis dvilypumą tarp mažų ir didelių atstumų, bei S-dvilypumas, nusakantis dvilypumą tarp stipriojo ir silpnojo ryšių. Kartais šie abu dvilypumai sujungiami į vieną bendrą grupę, pavadintą U-dvilypumu[1].