From Wikipedia, the free encyclopedia
Spalvakaitis šilkas (angl. shot silk, changeable silk, changeable taffeta) – šilkinis audinys, audžiamas naudojant dviejų ar daugiau spalvų verpalus metmenims ir ataudams ir išgaunant spalvų kaitymo efektą (šanžaninis efektas).[1]
Spalvakaičio šilko purpuriniai su geltona spalva liturginiai drabužiai, datuoti 698 m., aprašyti maždaug 1170 m. dokumente.[2] Vyko ginčas, ar galėjo būti taip, kad to meto spalvakaitis šilkas tuo metu galėjo būti vadinamas purpura. Šis lotyniškas žodis paprastai reiškia purpurinę spalvą, tačiau daug kur minima, kad purpura buvo raudona, žalia, juoda ir raudona, bei įvairiaspalvė.[2] Purpura buvo naudojama reikšti vaivorykštinę spalvų kaitą ir šviesos žaismą. Išlikę to meto aprašymai rodo, kad audinys purpura lyg tai buvo šilko rūšis, besiskirianti nuo kitų šilkų įvairiomis spalvomis.[2] Buvo iškelta mintis, jog Lindifarnės evangelijos (angl. Lindisfarne Gospels), parašytos apie 700 m., iliustracijose keturi evangelistai pavaizduoti apsirengę drabužiais iš spalvakaičio šilko.[3]
Spalvakaičiai šilkai buvo populiarūs XVIII-XIX a. Juos audžiant dažnai naudojo ir metmenų marginimą, t. y., metmenis margindavo prieš imant austi.[4]
Šiais laikais iš spalvakaičio šilko gamina kaklaraiščius ir kitus drabužius. Šis šilkas naudojamas kai kurių universitetų (pvz., Velso universiteto) akademinėje aprangoje.[5] Žinomiausias tokios aprangos pavyzdys yra Kembridžo universiteto teologijos daktaro apranga iš Dove-shot šilko, keičiančio tris spalvas – šviesiai pilka, smaragdo žalia ir purpurinė (angl. magenta).
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.