Bulgarijos sostinė From Wikipedia, the free encyclopedia
Sofija – miestas vakarų Bulgarijoje, Balkanų kalnų pašlaitėje; šalies sostinė ir didžiausias miestas. Pagrindinis verslo, pramonės, transporto, kultūros centras. Metalo ir medienos pramonė, gumos gaminiai, gaminamos mašinos ir įrengimai, chemikalai, elektronika ir transporto įranga, drabužiai ir avalynė, tekstilės ir spaudos gaminiai, apdirbamas maistas.
Sofija bulg. София | |
---|---|
Sofijos panorama | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Bulgarija |
Sritis | Sofijos sritis |
Meras | Yordanka Fandakova |
Gyventojų | 1 549 465 |
Plotas | 5 723 km² |
Tankumas | 271 žm./km² |
Altitudė | 500–2 290 m |
Tinklalapis | sofia.bg |
Vikiteka | Sofija |
Kirčiavimas | Sòfija |
Mieste veikia Sofijos universitetas (įkurtas 1888 m.), institutai (chemijos technologijos, inžinerijos, miškininkystės, kalnakasybos, ekonomikos, dailės menų), Bulgarijos mokslų akademija (įk. 1869 m.), Medicinos akademija (įk. 1972 m.), Bulgarijos valstybinė konservatorija (įk. 1904 m.), Šv. Kirilo ir Šv. Metodijaus nacionalinė biblioteka (įk. 1878 m.). Yra nacionalinis gamtos istorijos muziejus, archeologijos muziejus, meno galerija, etnografijos muziejus, Sofijos istorijos muziejus.
IV a. Šv. Jurgio bažnyčia (seniausias išlikęs pastatas), VI a. Šv. Sofijos bažnyčia, Aleksandro Nevskio katedra, XV a. Bujuk Džamijos mečetė.
Miestas įkurtas I mūsų eros amžiuje (iš pradžių vadinosi Serdika).
Makedonijos karalius Pilypas II pirmąkart sugriovė miestą 339 m. pr. m. e.[1]
27–29 n. pr. m. e. romėnų generolas Markas Licinijus Krasas užėmė Serdiką.[2] Palaipsniui Serdika tapo svarbiausiu regiono miestu. Čia gimė romėnų imperatoriai Aurelianas (215–275 m.)[3] ir Galerijus (260–311 m.)[4].
Vėliau priklausė Bizantijos imperijai. 809 m. įėjo į pirmosios bulgarų karalystės sudėtį (kaip Sredecas). Nuo XIV a. vadinasi Sofija (didžiausios miesto bažnyčios vardu). 1382 – 1878 m. priklausė Osmanų imperijai, nuo 1879 m. – Bulgarijos sostinė.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.